Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-229/2020

2021 m. balandžio 29 d. Nr. KT62-A-S57/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-229/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, kad ji prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnis, 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose, pasak pareiškėjos, nenumatyta galimybė teismo sprendimus dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo „pagal pasekmes prilyginti bylos užbaigimui“;

Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose;

Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalies nuostatoms, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos, neprieštaravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalies nuostata, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms;

konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštaravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 7, 9 dalys;

Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštaravo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (2001 m. birželio 26 d., 2002 m. gruodžio 5 d. redakcijos).

2. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. gruodžio 28 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. gruodžio 30 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalį asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. KT198-A-S183/2020).

4.1. Taigi, sprendžiant pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, nevertinami šiame prašyme nurodyti dėl pareiškėjos priimti teismų sprendimai, kurie įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.

4.2. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo priimtinumo kontekste aktualūs šie teismų sprendimai, su kuriais pareiškėja sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą:

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria nutrauktas procesas pagal pareiškėjos prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, konstatavus, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis palikta nepakeista; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis palikta nepakeista;

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimas, kuriuo nuspęsta individualios įmonės [duomenys neskelbiami] (toliau – Įmonė) veiklą pripažinti pasibaigusia ir Įmonę išregistruoti; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, jame nesant argumentų, pagrindžiančių, kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnis „Bankroto bylos iškėlimas teisme“ tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, 26 straipsnio „Kreditorių reikalavimų tvirtinimas“ 1 dalis, 30 straipsnio „Įmonės pripažinimas bankrutavusia“ 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio „Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą“ (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 7, 9 dalys.

Pareiškėja galimą savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su teismų atsisakymu atnaujinti procesą atskiruose bankroto bylos nagrinėjimo etapuose, užbaigiamuose Įmonių bankroto įstatyme nurodytais sprendimais dėl bankroto bylos iškėlimo (10 straipsnis), dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (26 straipsnio 1 dalis), dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (30 straipsnio 1 dalis), taip pat su priverstinio išieškojimo senaties termino taikymu ginčijamų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 7, 9 dalių pagrindu.

5.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos pareikštas reikalavimas pripažintas tapačiu reikalavimu CPK 293 straipsnio „Bylos nutraukimo pagrindai“ 3 punkto požiūriu, o ne spręsta dėl pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo pareiškėjos nurodytais aspektais taikymo; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis priimtos nagrinėjant ginčą dėl to, ar yra pagrindas pripažinti Įmonės veiklą pasibaigusia, o ne sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ar priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo. Taigi išvardyti teismų sprendimai priimti ne pareiškėjos ginčijamų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio, 26 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 7, 9 dalių pagrindu.

Vadinasi, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimus, galėjusius pažeisti pareiškėjos konstitucines teises ar laisves.

5.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT206-A-S190/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT18-A-S18/2021).

5.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodytų Įmonių bankroto įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

5.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

6. Pareiškėjos prašymo kontekste taip pat paminėtina, kad net jei pareiškėja ginčytų teisinį reguliavimą, kuris buvo pagrindas priimant Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtų pagrindas atsisakyti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį kaip paduotą praleidus Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą keturių mėnesių prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, nes galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 20 d.

7. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) CPK 366 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis (2001 m. birželio 26 d., 2002 m. gruodžio 5 d. redakcijos), taip pat ištirti, ar Konstitucijai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymui neprieštaravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalis tiek, kiek nurodyta pareiškėjos.

7.1. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. KT124-A-S115/2020 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, be kita ko, ištirti CPK 366 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 13 d. redakcijos) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies (2001 m. birželio 26 d., 2002 m. gruodžio 5 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) 8 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymui.

7.2. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą, be kita ko, sieja su tais pačiais teismų sprendimais, kaip ir prašyme, dėl kurio priimtas minėtas Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, ir kad po šio Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis buvo priimta ne pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu.

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja jau yra kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl nurodyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymui ir dėl šio prašymo priimtinumo tebegalioja Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT124-A-S115/2020.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. 

Šis atsisakymo pagrindas mutatis mutandis taikytinas ir tais atvejais, kai prašymo priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas atsisakyti nagrinėti šį prašymą (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT14-A-S14/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT211-A-S194/2020, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2021).

7.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-229/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                 Elvyra Baltutytė
                                                                         Gintaras Goda
                                                                         Vytautas Greičius
                                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                                         Algis Norkūnas
                                                                         Daiva Petrylaitė
                                                                         Janina Stripeikienė
                                                                         Dainius Žalimas