Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-228/2020 GRĄŽINIMO

2021 m. balandžio 29 d. Nr. KT61-A-S56/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-228/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2, 5 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant maksimalią BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatytą 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia Kauno apygardos teismo nutartimi, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas sumažinti jam nustatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį paliko galioti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 29 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad jo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 2A-27 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildytą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

7. Pareiškėjas prašo ištirti BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2, 5 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

8. Ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta:

Nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“

9. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateikto papildyto prašymo matyti, jog pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 5 daliai iš esmės grindžiamos tuo, kad, pareiškėjo nuomone, pagal BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme ir dėl to nuteistajam skiriant ne trumpesnę nei penkerių metų ir ne ilgesnę nei dešimt metų laisvės atėmimo bausmę, asmeniui skiriama nauja bausmė ir jis baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pareiškėjo teigimu, naujos terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties, kuria priimtas sprendimas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjimo dienos, neatsižvelgiant į laiką, kuris jau yra praėjęs nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Todėl, pareiškėjo nuomone, vietoj laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrus 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jam skiriama papildoma bausmė už tą pačią nusikalstamą veiką, kuri, pareiškėjo manymu, yra ir ,,kankinanti bausmė“. Be to, pasak pareiškėjo, bausmės skyrimo kriterijai (inter alia bausmės tikslai ir poveikis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika), į kuriuos atsižvelgia teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, yra susiję su nusikaltimu, už kurį asmuo jau atlieka bausmę, skirtą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, pareiškėjo nuomone, keičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme pakartotinai vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjas jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

9.1. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kodėl pagal ginčijamą teisinį reguliavimą nuteistajam paskirtos vienos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, nebaigus jos atlikti, pakeitimas kita bausme – terminuoto laisvės atėmimo bausme, laikytinas naujos bausmės skyrimu ir baudimu antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad taikant ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nėra naikinama anksčiau paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo padarytos bausmės atlikimo; pagal šią nuostatą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė įstatyme nustatytomis sąlygomis pakeičiama kita, švelnesne bausme, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę sutrumpinant iki tam tikro termino, kuriam suėjus asmuo pirmosios bausmės atlikti nebeturės ir galės išeiti į laisvę.

Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kodėl minėtas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi atsižvelgti į visus šiuo teisiniu reguliavimu nustatytus kriterijus (nuteistojo elgesį, bausmės tikslą ir poveikį, žalos atlyginimą), reiškia, kad teismas turi pakartotinai vertinti tas pačias faktines aplinkybes, pagal kurias asmuo yra pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

9.2. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais šiurkščiausiai pažeidžiamos konstitucinės žmonių teisės ir laisvės, kitos konstitucinės vertybės (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią priedermę užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, turi pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas (inter alia 2014 m. kovo 18 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai); bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją; ji apima ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

9.3. Atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo ir pateikto papildyto prašymo neaišku, kodėl įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti nukentėjusių asmenų, visuomenės ir valstybės interesus ir pasinaudodamas jam Konstitucijos suteikta diskrecija, negalėjo nustatyti, kad už labai sunkius, pačius pavojingiausius nusikaltimus skiriama griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmė į švelnesnę keičiama tik laikantis tam tikrų sąlygų, inter alia nustačius, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas skaičiuojamas nuo teismo nutarties, kuria priimtas sprendimas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjimo dienos ir tik tada laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistas asmuo galės būti paleistas iš įkalinimo įstaigos, kai bus atlikęs teismo nustatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat kad teismas, spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, remtųsi būtent tokiais kriterijais, kokie nustatyti ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija).

9.4. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, taip pat mini Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13).

Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtame EŽTT sprendime konstatuota, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis buvo pažeistas dėl to, kad Lietuvoje nebuvo teisinio reguliavimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės veiksmingo peržiūrėjimo. EŽTT taip pat pažymėjo, kad valstybės turi vertinimo laisvę baudžiamosios justicijos ir bausmių skyrimo srityje (181 punktas), tačiau nesprendė, kaip turėtų būti reguliuojamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas. Taigi pareiškėjo nurodytame EŽTT sprendime nebuvo sprendžiama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo sąlygų ir kriterijų taikymo.

10. Pareiškėjas, abejodamas dėl BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, prašyme ir šalinant jo trūkumus pateiktame papildytame prašyme nurodo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, net ir tada, kai bausmės tikslai yra visiškai pasiekti, teismai „privalo skirti itin griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir tokiu būdu net ir negali vykdyti tokio teisingumo, kokį gina ir kokio iš teismų reikalauja Konstitucija“; pareiškėjo vertinimu, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą naujai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra labai griežta, nes ji negali būti trumpesnė nei 5 metai, o teismai neturi galimybės skirti švelnesnės bausmės; todėl, pareiškėjo manymu, ginčijamos teisės normos formuluotė apriboja teismų galimybę teisingai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą sprendimą, taigi apriboja ir asmens teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Pažymėtina, kad tokie bendro pobūdžio teiginiai savaime nepagrindžia, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnio 1 dalis, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskiriant maksimalią BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatytą 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nors pagal ginčijamą teisinį reguliavimą teismas turėjo galimybę pareiškėjui skirti švelnesnę nei paskirtoji laisvės atėmimo bausmę. Todėl iš pareiškėjo prašymo neaišku, kaip konkrečiai ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimtu teismo sprendimu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo pozicijos dėl BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2, 5 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymą.

13. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. KT25-A-S25/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2020 m. spalio 27 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą ištirti BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2, 5 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-228/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė
                                                                       Gintaras Goda
                                                                       Vytautas Greičius
                                                                       Giedrė Lastauskienė
                                                                       Algis Norkūnas
                                                                       Daiva Petrylaitė
                                                                       Janina Stripeikienė
                                                                       Dainius Žalimas