Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-222/2020 DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2021 m. balandžio 14 d. Nr. KT57-A-S54/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-222/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6, 12 straipsniai, 14 straipsnio 1, 2 dalys, 17, 21 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalys, 178 straipsnis, 179 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ir šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis (2013 m. balandžio 18 d. redakcija), 20 straipsnio (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) 1–3 dalys, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir šio įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalys.

2. Iš pareiškėjų prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjai savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su teismų sprendimais dėl uždarosios akcinės bendrovės bankroto. Pareiškėjai, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės kreditoriai, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkui padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti.

Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydami šią Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti prašymą dėl minėtos bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo, konstatavęs, kad pareiškėjų kasacinis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 11 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. KT104-A-S97/2020). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT95-A-S90/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021).

6. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo, konstatavęs, jog pareiškėjų kasacinis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Iš pareiškėjų prašymo ir jo priedų nematyti, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, atitinkančiu minėtą CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendė dėl pareiškėjų kasaciniame skunde pateiktų reikalavimų.

Vadinasi, pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, laikydamiesi CPK nustatytos tvarkos, neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių, kiek jos susijusios su pareiškėjų prašymo dalimi ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) CPK 6, 12 straipsniai, 14 straipsnio 1, 2 dalys, 17, 21 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalys, 178 straipsnis, 179 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Įmonių bankroto įstatymas ir šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis (2013 m. balandžio 18 d. redakcija), 20 straipsnio (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) 1–3 dalys, Juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir šio įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalys.

7. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjai savo prašyme teigia, jog būtent CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas užkirto kelią pasinaudoti visomis įmanomomis teisinės gynybos priemonėmis. Todėl pareiškėjai Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja inter alia CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija), kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas ir kad kasatorius turi teisę pats surašyti kasacinį skundą, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Pareiškėjų prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais.

7.1. Pareiškėjai nurodo, kad, prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, asmenys privalo išnaudoti visas teisminės gynybos priemones, taigi jie privalo kreiptis ir į kasacinės instancijos teismą. Vadinasi, kreipimasis į kasacinės instancijos teismą tampa privalomu, norint pasinaudoti konstitucine teise pateikti individualų konstitucinį skundą. Pareiškėjų teigimu, CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasacinis skundas privalo būti surašytas advokato, jei asmuo neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nepagrįstai pasunkina asmenų galimybę pasinaudoti privaloma teisine gynybos priemone – kreiptis į kasacinės instancijos teismą tam, kad asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.2. Pareiškėjai taip pat teigia, kad asmuo, privalėdamas samdyti advokatą tam, kad jis surašytų kasacinį skundą civilinėje byloje, patiria papildomų išlaidų, kai jo materialinė padėtis ir taip gali būti sunki. Taigi CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, pasak pareiškėjų, perteklinį reikalavimą kreiptis į advokatą norint paduoti kasacinį skundą, užkertamas kelias arba itin pasunkinama galimybė kreiptis į teismą ir savo pažeistas konstitucines teises ginti teisme; toks dirbtinis pasunkinimas, pareiškėjų nuomone, nepagrįstai suvaržo jų konstitucines teises, todėl nedera su Konstitucija.

7.3. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai nurodo, jog jie abejoja CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 29, 30 straipsniams, iš jų prašymo visumos ir jame pateiktų argumentų matyti, kad jie iš tiesų abejoja CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Taigi pareiškėjų prašymas ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 29, 30 straipsniams traktuotinas kaip prašymas ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

7.4. Konstatuotina, kad, nesant kitų būdų apginti pareiškėjų teises, pareiškėjų prašymas iširti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai traktuotinas kaip iš esmės atitinkantis Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

9. Kaip minėta, pareiškėjai, prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, laikydamiesi CPK nustatytos tvarkos, neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjams jų prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) CPK 6, 12 straipsniai, 14 straipsnio 1, 2 dalys, 17, 21 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalys, 178 straipsnis, 179 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Įmonių bankroto įstatymas ir šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis (2013 m. balandžio 18 d. redakcija), 20 straipsnio (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) 1–3 dalys, Juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir šio įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalys.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-222/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 18 d. redakcija).

2. Grąžinti pareiškėjams [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-222/2020 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 12 straipsnių, 14 straipsnio 1, 2 dalių, 17, 21 straipsnių, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalių, 178 straipsnio, 179 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 354 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalies (2013 m. balandžio 18 d. redakcija), 20 straipsnio (2013 m. balandžio 18 d. redakcija) 1–3 dalių, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir šio įstatymo 70 straipsnio 1, 3 dalių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                Elvyra Baltutytė
                                                                                     Gintaras Goda
                                                                                     Vytautas Greičius
                                                                                     Danutė Jočienė
                                                                                     Giedrė Lastauskienė
                                                                                     Daiva Petrylaitė
                                                                                     Janina Stripeikienė
                                                                                     Dainius Žalimas