Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-223/2020

2021 m. balandžio 13 d. Nr. KT56-A-S53/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] (toliau kartu – pareiškėjai) prašymą Nr. 1A-223/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjų prašymo visumos matyti, jog jie prašo pripažinti, kad jų teisę į nuosavybę ir teisingą atlyginimą už naudojimąsi ja pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 16 punkto nuostatos, ir priimti sprendimą, kad yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti pareiškėjų civilinės bylos dėl kompensacijų už jiems nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai įstatymu nustatytą servitutą priteisimo procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Konstituciniam Teismui priėmus 2020 m. liepos 8 d. nutarimą, kuriuo minėtas Metodikos 16 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje pareiškėjų ieškinį atsakovams [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] (toliau – elektros energetikos įmonės) dėl kompensacijos už pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai įstatymu nustatytą servitutą priteisimo patenkino visiškai, inter alia priteisdamas kiekvienam pareiškėjui konkretaus dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų elektros energetikos įmonių apeliacinius skundus, be kita ko, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, ‒ ieškinį patenkino iš dalies, sumažindamas pirmosios instancijos teismo pareiškėjams priteistos minėtos kompensacijos dydžius, kitą ieškinio dalį atmesdamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. spalio 21 d. nutartimi inter alia atsisakė priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą jų civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai, inter alia pažymėjęs, kad minėtu CPK nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, procesas, o konstitucinės justicijos byla, kurioje priimtas minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas, buvo inicijuota ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto, taigi šis Konstitucinio Teismo nutarimas ieškovų atžvilgiu nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas minėtoje CPK nuostatoje nurodytu atveju.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjai prašo pripažinti, kad jų teisę į nuosavybę ir teisingą atlyginimą už naudojimąsi ja pažeidžia Metodikos 16 punkto nuostatos, ir priimti sprendimą, kad yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti pareiškėjų civilinės bylos dėl kompensacijų už jiems nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai įstatymu nustatytą servitutą priteisimo procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Konstituciniam Teismui priėmus 2020 m. liepos 8 d. nutarimą, kuriuo minėtas Metodikos 16 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

6. Taigi pareiškėjai galimą savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, kurioje, kaip minėta, buvo konstatuota, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas pareiškėjų atžvilgiu nėra proceso jų civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, teigdami, jog Konstituciniam Teismui minėtu 2020 m. liepos 8 d. nutarimu pripažinus, kad Metodikos 16 punktas, kuriuo remiantis buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas turėtų pripažinti, jog minėtas jo nutarimas yra pagrindas atnaujinti pareiškėjų civilinę bylą nurodytos CPK nuostatos pagrindu.

7. Pareiškėjų prašymo kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtinta, jog byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo, t. y. įtvirtintas pagrindas atnaujinti minėtą procesą tik pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens kreipimąsi.

8. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje, kaip minėta, inter alia konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas ieškovų atžvilgiu nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas minėtoje CPK nuostatoje nurodytu atveju.

9. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje pateiktu CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo aiškinimu ir taikymu, t. y. su tuo, kad šis pagrindas negali būti taikomas jų atžvilgiu. Vadinasi, pareiškėjai ne kelia konkrečios teisės akto nuostatos konstitucingumo klausimą, o kvestionuoja teismo sprendime pateiktą minėtos CPK nuostatos aiškinimą ir taikymą.

10. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021).

11. Vadinasi, pareiškėjų prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjų [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-223/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                Elvyra Baltutytė

                                                                        Gintaras Goda

                                                                        Vytautas Greičius

                                                                        Danutė Jočienė

                                                                        Giedrė Lastauskienė

                                                                        Daiva Petrylaitė

                                                                        Janina Stripeikienė

                                                                        Dainius Žalimas