Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMUS NR. 1A-218/2020, NR. 1A-225/2020

 

2021 m. balandžio 8 d. Nr. KT53-A-S50/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-218/2020 ir Nr. 1A-225/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gauti du pareiškėjo prašymai ištirti tiek, kiek jo nurodyta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 451 straipsnio (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu), 452 straipsnio (su 2011 m. gruodžio 22 d. pakeitimu), 454 straipsnio 1 dalies, 455 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Iš pareiškėjo prašymų ir jų priedų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – Aukščiausiasis Teismas) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu grąžino pareiškėjui pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo normų pažeidimų, motyvuodamas tuo, kad šiame pareiškime nenurodytas nė vienas iš BPK 451 straipsnyje (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu) nustatytų baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindų, taip pat kad šis pareiškimas paduotas pagal BPK 452 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) netinkamo subjekto – išteisintojo baudžiamojoje byloje.

Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi analogiškas pareiškėjo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo grąžintas pareiškėjui, nes nenustatyta, kad baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo išteisintas, teismų priimtuose sprendimuose būtų akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti pakartotinį pareiškėjo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir jis grąžintas pareiškėjui, konstatavus, kad minėtame pareiškime nenurodyta iš esmės naujų argumentų, kurių pagrindu būtų prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą.

3. Pareiškėjo prašymai Nr. 1A-218/2020 ir Nr. 1A-225/2020 Konstituciniam Teismui pateikti atitinkamai 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d.

4. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu šie prašymai sujungti.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

6. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija BPK 451 straipsnio „Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai“ (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu) ir 452 straipsnio „Teisė paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo“ (su 2011 m. gruodžio 22 d. pakeitimu) atitiktį Konstitucijai.

6.1. Pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai iš esmės abejoja tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, užkertamas kelias išteisintajam kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, be kita ko, kreiptis į Aukščiausiojo Teismo pirmininką su prašymu paduoti teikimą teisėjų kolegijai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

6.1.1. BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad paduoti pareiškimą Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 straipsnyje (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras; Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pagal BPK 453 straipsnio ,,Sprendimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmimas“ 2 dalį, jeigu pareiškimas atitinka BPK reikalavimus, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas priima nutartį perduoti pareiškimą Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai.

6.1.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą. Šis pareiškimas, kaip matyti iš Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, pagal BPK 453 straipsnio 2 dalį buvo vertinamas ir sprendžiama dėl teikimo atnaujinti baudžiamąją bylą padavimo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai. Minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog, nepaisant to, kad Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu pareiškėjui grąžino pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, be kita ko, kaip paduotą netinkamo subjekto, ši aplinkybė neriboja Aukščiausiojo Teismo pirmininko spręsti dėl pareiškimo atnaujinti baudžiamąją bylą inicijavimo, nes Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, įvertinęs, kad yra akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 451 straipsnis (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu)), galėtų paduoti teikimą atnaujinti baudžiamąją bylą teisėjų kolegijai. Kartu šioje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas nėra savitikslis, o nukreiptas į nuteistojo teisinės ir faktinės padėties pagerinimą, todėl išteisintojo teisių gynyba tokia priemone turėtų būti pagrįsta potencialiu ir tikėtinu jo teisių ir pareigų pasikeitimu jo naudai, nes ir atnaujinus baudžiamąją bylą dėl išteisintojo negalėtų būti priimtas blogesnis sprendimas.

6.1.3. Vadinasi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pagal BPK nustatytą teisinį reguliavimą jam nebuvo užkirstas kelias siekti atnaujinti baudžiamąją bylą.

6.2. Pareiškėjas BPK 452 straipsnio 2 dalies atitiktimi Konstitucijai abejoja ir tiek, kiek ja, pasak pareiškėjo, apribota galimybė iš naujo teikti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo net ir tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės.

6.2.1. Pažymėtina, kad pagal ginčijamą BPK 452 straipsnio 2 dalį pakartotiniai pareiškimai ir teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami. BPK 453 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, nustatęs, kad gautas pareiškimas yra pakartotinis, pareiškimą grąžina jį padavusiam asmeniui; tinkamai surašytas pareiškimas gali būti vėl paduotas.

Vadinasi, pagal šį BPK nustatytą teisinį reguliavimą neužkertamas kelias pateikti skirtingus, t. y. ne pakartotinius, pareiškimus atnaujinti baudžiamąją bylą.

6.2.2. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal šį teisinį reguliavimą galima iš naujo paduoti pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, be kita ko, jeigu jame nurodytos naujos aplinkybės sudarytų pagrindą Aukščiausiajam Teismui svarstyti klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Šiame kontekste paminėtina, kad Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui grąžintas jo papildomai pateiktas pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, motyvuojant tuo, kad jame nebuvo nurodyta iš esmės naujų argumentų, kurių pagrindu būtų prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą.

6.2.3. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ginčijamoje BPK 452 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kurį pareiškėjas teigia esant nustatytą.

6.3. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymuose ištirti BPK 451 straipsnio (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu), 452 straipsnio (su 2011 m. gruodžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

6.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. KT109-A-S101/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT179-A-S165/2020).

6.5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.6. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šias pareiškėjo prašymų dalis.

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 454 straipsnio „Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas“ 1 dalies ir 455 straipsnio „Teismo, išnagrinėjusio bylą, nutartys“ atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad BPK 454 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems suteikiama teisė dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą, o BPK 455 straipsnyje nurodytos nutartys, kurias priima atnaujintą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. spalio 8 d. nutartimis pareiškėjui buvo grąžinti pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, t. y. baudžiamoji byla nebuvo atnaujinta. Taigi akivaizdu, kad Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. spalio 8 d. nutartys negalėjo būti priimtos pareiškėjo ginčijamų BPK nuostatų, kuriose reglamentuojamas atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas, pagrindu.

Vadinasi, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021, 2021 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KT51-A-S48/2021).

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 454 straipsnio 1 dalies ir 455 straipsnio konstitucingumo.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šias pareiškėjo prašymų dalis.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymus Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-218/2020 ir Nr. 1A-225/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Giedrė Lastauskienė

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Dainius Žalimas