Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-224/2020 DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2021 m. kovo 30 d. Nr. KT52-A-S49/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-224/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 29 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu kandidatas į Seimo narius kandidato į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, tačiau jo teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

2. VRK 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu atmetė pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateiktą skundą, kuriuo pareiškėjas iš esmės nesutiko su tuo, kad kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie visų kandidatų, kandidato į Seimo narius anketose nurodžiusių, kad jie Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, pavardžių nurodomas vienodas įrašas „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ neatsižvelgiant į tai, dėl kokios nusikalstamos veikos kandidatai buvo pripažinti kaltais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl VRK 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto tenkino iš dalies ir įpareigojo VRK jos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie pareiškėjo pavardės kartu su tekstu „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ pateikti nuorodą į VRK interneto puslapyje paskelbtą pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 22 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. potvarkiu Nr. 2A-22 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

II

6. Pareiškėjas prašo ištirti Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu kandidatas į Seimo narius kandidato į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, tačiau jo teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, atitiktį inter alia Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.1. Ginčydamas Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, pareiškėjas pažymi, kad pagal ją VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu tiek prie kandidato, teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinto kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, kurio teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavardės, tiek prie kandidato, pripažinto kaltu dėl tyčinio, apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, taip pat asmens, nesančio nepriekaištingos reputacijos, pavardės daromas vienodas įrašas „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ ir taip sudaromos sąlygos kandidatą, teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintą kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, kurio teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, rinkimų metu prilyginti asmenų, pripažintų kaltais dėl tyčinių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat asmenų, nesančių nepriekaištingos reputacijos, grupei. Toks vienodas įrašas daromas nepaisant esminių skirtumų tarp kandidatų padarytų nusikalstamų veikų (jų rūšies, pavojingumo laipsnio, kaltės formos (padarymo tyčia ar dėl neatsargumo), paskirtos bausmės), teistumo išnykimo (pasibaigimo) ir reputacijos atkūrimo faktų.

6.2. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta inter alia lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; negali būti nustatyta rinkimus organizuojančių institucijų pareiga iš esmės skirtingą informaciją leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu pateikti vienodai, kad nebūtų sudaroma prielaidų rinkėjus suklaidinti, nes iš esmės skirtinga informacija apie kandidatus gali būti įvertinta vienodai, kaip negatyviai juos apibūdinanti; taip rinkėjams pasunkinama galimybė teisingai apsispręsti dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms.

6.3. Grįsdamas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo, teisingumo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, nepaisant to, kad kandidato teistumas už padarytą neatsargią ir nesunkią nusikalstamą veiką yra išnykęs ir jis laikomas nepriekaištingos reputacijos, pagal ginčijamą Seimo rinkimų įstatymo nuostatą įrašas VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu apie padarytą nusikalstamą veiką nurodomas neterminuotai, taigi tokią veiką padaręs kandidatas neribotą laiką vienodai traktuojamas kaip ir kandidatai, pripažinti kaltais dėl tyčinių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

7. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jo abejones dėl Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

III

8. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštarauja inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 31 straipsnio 5 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams.

8.1. Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. potvarkiu pareiškėjui buvo nurodyta pateikti aiškius teisinius argumentus, pagrindžiančius jo poziciją dėl Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitikties inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams.

Siekdamas pašalinti šiuos prašymo trūkumus, pareiškėjas savo papildomai pateiktoje informacijoje nurodė bendro pobūdžio teiginį, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidus Konstitucijos 29 straipsnį, 34 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principus, yra pažeidžiamos ir kitos, tiesiogiai susijusios Konstitucijos nuostatos, t. y. jos 5 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 2, 3 dalys, 22 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 2, 3 dalys, 31 straipsnio 5 dalis, tačiau tai savaime nepagrindžia, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 2, 3 dalys, 22 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 2, 3 dalys, 55 straipsnio 1 dalis, konstituciniai laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principai. Be to, pareiškėjas iš esmės tik pakartojo tuos pačius jo prašyme išdėstytus teiginius dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, susijusius inter alia su dėl pareiškėjo priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vertinimu.

8.2. Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. potvarkiu pareiškėjui taip pat buvo nurodyta paaiškinti, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo įtvirtinta kandidato į Seimo narius pareiga viešai paskelbti apie jo pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos, konkrečiai pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtintas draudimas bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Siekdamas pašalinti šį prašymo trūkumą, pareiškėjas nurodo, kad, dėl ginčijamo teisinio reguliavimo pakirtus rinkėjų pasitikėjimą juo, buvo apribota pareiškėjo teisė sąžiningai dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose. Pareiškėjas jo neišrinkimą į Seimą traktuoja kaip nubaudimą antrą kartą už tą patį nusikaltimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicija dėl Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, prieštaravimo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai paremta prielaida, kad jeigu nebūtų ginčijamo teisinio reguliavimo, pareiškėjas 2020 metų Seimo rinkimuose būtų išrinktas į Seimą, tačiau tokia prielaida negali būti laikoma pareiškėjo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties nurodytai Konstitucijos nuostatai pagrindžiančiu teisiniu argumentu.

8.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 31 straipsnio 5 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

8.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

8.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo prašymą ištirti Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 31 straipsnio 5 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams.

8.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. KT25-A-S25/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nuo kurio įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 9 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą ištirti Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 31 straipsnio 5 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-224/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu kandidatas į Seimo narius kandidato į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, tačiau jo teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-224/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis (2012 m. spalio 2 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, jeigu kandidatas į Seimo narius kandidato į Seimo narius anketoje pateikė duomenis, kad jis Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl neatsargios, nesunkios nusikalstamos veikos, tačiau jo teistumas yra išnykęs (panaikintas) ir jis yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 25 straipsnio 2, 3 dalims, 31 straipsnio 5 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, konstituciniams laisvų, lygių, sąžiningų ir skaidrių rinkimų principams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Dainius Žalimas