Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 585 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO

2021 m. kovo 24 d. Nr. KT46-S43/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą Nr. 1B-1/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymas „ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2751) ta apimtimi, kuria joje nenustatyta, kad teismas turi teisę įvertinti ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą asmeniui susikaupusios baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai“.

2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal skundą dėl antstolio veiksmų.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. balandžio 16 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. liepos 10 d. sprendimai).

4. Pareiškėjas, ginčydamas CPK 585 straipsnio 2 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas matytų pagrindą svarstyti ne tik pareiškėjo civilinėje byloje skundą dėl antstolio veiksmų, bet ir klausimą dėl iš šio pareiškėjo išieškomų baudų sumų, susidariusių vykdant vykdomuosius dokumentus pagal anksčiau priimtas ir įsiteisėjusias teismo nutartis paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną. Pareiškėjo teigimu, nei ginčijamoje CPK nuostatoje, nei kitose CPK nuostatose nenumatyta galimybė teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti. Todėl, pareiškėjo nuomone, ginčijamoje CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) yra legislatyvinė omisija.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai); tai, kad konkrečiame įstatyme (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nereiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis normomis (inter alia 2016 m. sausio 25 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradedama tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimai).

6. Pareiškėjo ginčijamoje CPK 585 straipsnio „Antstolio reikalavimų privalomumas“ 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyta:

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.“

Taigi CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti. Kita vertus, šioje ginčijamoje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti.

7. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai); teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai).

Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtinos šios CPK nuostatos:

civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis);

teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais; teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis);

jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis (2015 m. birželio 11 d. redakcija));

asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nevertina šių CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 8 dalies (2015 m. birželio 11 d. redakcija), 107 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepateikia teisinių argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl, jo nuomone, šiomis bendrosiomis nuostatomis nėra sureguliuoti pareiškėjo nurodyti santykiai, kodėl teismas, aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, inter alia atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali įvertinti bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti ir kodėl pagal Konstituciją būtent CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) turėtų būti nustatytas specialus šiems santykiams reguliuoti skirtas teisinis reguliavimas.

8. Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją dėl CPK 585 straipsnio 2 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, prieštaravimo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat cituoja Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos, nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kaip šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos susijusios su ginčijama CPK 585 straipsnio 2 dalimi (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nėra įtvirtinta nei minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba), nei griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda, o nustatytas tik maksimalus teismo nuožiūra taikomas baudos dydis už vieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, kurį teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės aplinkybes.

9. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kodėl pagal bendrąsias CPK nuostatas, kaip antai pagal CPK 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 8 dalį (2015 m. birželio 11 d. redakcija), 107 straipsnio 1 dalį, teismas negali įvertinti išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti, taigi nepagrindė, kodėl pagal Konstituciją būtent ginčijamoje CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) būtina nustatyti specialų šiems santykiams reguliuoti skirtą teisinį reguliavimą. Vadinasi, pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo preziumuojamą legislatyvinę omisiją.

Taigi pareiškėjo prašymas ištirti CPK 585 straipsnio 2 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui; prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismui prašymą ištirti CPK 585 straipsnio 2 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui Klaipėdos apygardos teismui prašymą Nr. 1B-1/2021 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2751) ta apimtimi, kuria joje nenustatyta, kad teismas turi teisę įvertinti ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą asmeniui susikaupusios baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė
                                                                      Gintaras Goda
                                                                      Vytautas Greičius
                                                                      Danutė Jočienė
                                                                      Giedrė Lastauskienė
                                                                      Algis Norkūnas
                                                                      Daiva Petrylaitė
                                                                      Dainius Žalimas