Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-199/2020

2021 m. kovo 4 d. Nr. KT37-A-S35/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-199/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 64 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalis.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas (nuteistasis) savo konstitucinių teisių pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad, pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos teismai nebendrino jam Latvijos Respublikos Rezeknės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Latgalos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės su pareiškėjo jau atlikta bausme, kuri buvo paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu.

Išnagrinėjęs Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi tenkino šį prašymą ir nutarė pripažinti bei vykdyti minėtus Latvijos Respublikos teismų nuosprendžius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šia nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjui minėtais Latvijos Respublikos teismų nuosprendžiais paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę suderino su atitinkamų BK straipsnių dalimis ir, pritaikęs BK 63 straipsnio l, 4 dalių nuostatas, pareiškėjui nustatė suderintą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas neskundžiama 2020 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties panaikinimo ir paliko ją galioti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. lapkričio 3 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. lapkričio 4 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia 2020 m. balandžio 15 d. sprendimai Nr. KT75-A-S70/2020 ir Nr. KT76-A-S71/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT210-A-S193/2020).

Kaip minėta, neskundžiama Kauno apygardos teismo nutartis dėl pareiškėjo įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2020 m. lapkričio 2 d., t. y. oficialios šventės diena. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiuntė 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. pirmąją po minėtos oficialios šventės dienos einančią darbo dieną, laikytina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

6. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BK 63 straipsnio 9 dalis (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 64 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija).

BK 63 straipsnio „Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas“ 9 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija) įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 straipsnio „Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika“ 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

6.1. Pasak pareiškėjo, ginčijamu BK 63 ir 64 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė draudimą pagal atskirus nuosprendžius subendrinti bausmes už kelias nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos užsienyje ir Lietuvos Respublikoje.

6.2. Pažymėtina, kad BPK 3655 straipsnyje (2014 m. lapkričio 13 d. redakcija) įtvirtinta, jog Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio ,,Laisvės atėmimo bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais“ 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į minėtą BPK ir įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ įtvirtintą teisinį reguliavimą, 2020 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad teismas, išsprendęs klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo, kartu turi teisę ir pareigą išspręsti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą vadovaudamasis bausmių bendrinimą reglamentuojančiomis BK 63, 64 straipsnių nuostatomis. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjas neginčija BK 63 straipsnio 9 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 64 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytų atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo sąlygų (be kita to, sąlygos, kad bendrinamos bausmės neturi būti atliktos), kurios, kaip minėta, taikomos ir tuo atveju, kai bendrinamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės.

6.3. Atsižvelgiant į visa tai, pažymėtina, kad ginčijamose BK nuostatose neįtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kurį pareiškėjas teigia esant nustatytą. Taigi šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

7. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BPK 364 straipsnio „Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas“ (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalis, pagal kurią inter alia skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, išnagrinėjusio apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

7.1. Pareiškėjo vertinimu, ginčijama BPK nuostata pažeidžiama jo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis savo poziciją iš esmės grindžia šiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis: pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis; teisė kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą negali būti neproporcingai apribota; priešingu atveju tektų konstatuoti konstitucinės teisės kreiptis į teismą deklaratyvumą.

7.2. Pažymėtina, kad pagal BPK 365 straipsnio (2012 m. birželio 30 d. redakcija) 4 dalį apylinkės teismas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus, susijusius su užsienio valstybių teismų nuosprendžių vykdymu, išsprendžia nutartimi BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka; šią nutartį nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras gali skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 364 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas. Taigi BPK yra nustatyta galimybė apylinkės teismo nutartį, susijusią su nuosprendžio vykdymu, apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui – apygardos teismui.

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK 364 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalies atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

8. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021).

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-199/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Vytautas Greičius

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Giedrė Lastauskienė

                                                                     Algis Norkūnas

                                                                     Daiva Petrylaitė

                                                                     Dainius Žalimas