Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-198/2020

2021 m. kovo 3 d. Nr. KT35-A-S34/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-198/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 711 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 713 straipsnio (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) 1 dalies, 717 straipsnio (su 2014 m. gegužės 15 d. pakeitimu) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su antstolio sprendimu jį pripažinti elektroninių varžytynių laimėtoju, nors pareiškėjas, jo teigimu, siūlydamas perkamo turto kainą suklydo ir pateikė tokį siūlymą, kurio iš tiesų nenorėjo teikti, taip pat su varžytynių dalyvio pradinio mokesčio negrąžinimu pareiškėjui, jam nesumokėjus pasiūlytos perkamo turto kainos.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį patenkino: pripažino pareiškėjo elektroninėse varžytynėse pateiktą pasiūlymą negaliojančiu; pripažino, kad pareiškėjas nėra tų elektroninių varžytynių laimėtojas; įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo ieškinys atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. spalio 30 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves.

5. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 711 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, sąžiningai suklydusio varžytynių dalyvio mokestis yra skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti ir nėra grąžinamas sąžiningai suklydusiam varžytynių dalyviui.

5.1. Pareiškėjo nuomone, skola ir vykdymo išlaidos turėtų būti apmokamos iš to turto, kuris gautas pardavus varžytynių objektą, o kam skiriamas dalyvio mokestis, CPK nėra nurodyta. Pareiškėjo manymu, savo dydžiu šis mokestis yra neproporcingai didelis ir gali būti prilyginamas baudinėms netesyboms, kurių, pasak pareiškėjo, nei sutartiniuose, nei ikisutartiniuose santykiuose (būtent tokie, pareiškėjo manymu, yra turto pardavimo iš varžytynių santykiai) negali būti.

5.2. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad turto pardavimas iš varžytynių yra specialus turto pardavimo būdas, kurio vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos viešosios teisės normomis; tai reiškia, kad varžytynių dalyvių teises ir pareigas nustato įstatymas, o jų turinį nulemia ne sutarties laisvės principas, o imperatyvios įstatymo normos; turto pardavimui iš varžytynių netaikomos prievolių teisę, įskaitant sutarčių sudarymą ir netesybas, reguliuojančios teisės normos. Šioje nutartyje pažymėta ir tai, kad varžytynių dalyvio mokestis laikytinas tam tikra sankcija, kuria siekiama užtikrinti varžytynių ir paties vykdymo proceso, kurio dalis yra varžytynės, efektyvumą ir operatyvumą; varžytynių dalyvio mokestis nevykdo nuostolių atlyginimo funkcijos; tai speciali viešosios teisės normomis nustatyta sankcija, kuri taikoma už varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pareigos per nustatytą terminą sumokėti visą turto kainą nevykdymą; CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas varžytynių dalyvio mokestis negali būti lyginamas su netesybomis ir jam negali būti taikomas netesyboms skirtas reglamentavimas.

5.3. Taigi pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismų sprendimuose pateikta varžytynių dalyvio mokesčio samprata ir paskirtimi, t. y. su tuo, kad šis mokestis reguliuojamas viešosios teisės normomis ir taikomas už varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pareigos per nustatytą terminą sumokėti visą turto kainą nevykdymą, o ne skirtas dėl varžytynių organizavimo patirtiems nuostoliams atlyginti. Vadinasi, pareiškėjas kelia ne nurodytos CPK nuostatos konstitucingumo klausimą, o kvestionuoja teismų sprendimuose pateiktą šios nuostatos aiškinimą ir taikymą.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (inter alia 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas, 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas); teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas. Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2021).

5.5. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6. Pareiškėjas taip pat abejoja CPK 713 straipsnio (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nenustatyta galimybė varžytynių dalyviui, pateikusiam jo valios neatitinkančią kainą, ištaisyti savo klaidą, ir CPK 717 straipsnio (su 2014 m. gegužės 15 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, esant sąžiningo varžytynių dalyvio klaidai, nėra galimybės paskelbti varžytynes neįvykusiomis, atitiktimi Konstitucijai.

6.1. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu turi būti nustatyta galimybė sąžiningai suklydusiam varžytynių dalyviui ištaisyti ne dėl jo valios padarytą klaidą, už kurią jis neturėtų būti neproporcingai baudžiamas (negrąžinant varžytynių dalyvio mokesčio), o varžytynės, kurias laimėjusiu paskelbtas dalyvis sąžiningai suklydo, turėtų būti skelbiamos neįvykusiomis dėl objektyvių aplinkybių nulemtos klaidos (kaip antai elektroninių varžytinių sistemos trūkumų), t. y. tokios klaidos, kuri nebuvo padaryta sąmoningai ir kuria nebuvo siekta sužlugdyti varžytynių.

6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad varžytynių dalyvio pasiūlymui elektroninėse varžytynėse gali būti taikomas sandorių negaliojimo institutas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Kartu šioje nutartyje pažymėta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taip pat pažymėta, kad vykdymo proceso specifiškumas, būtinumas vykdymo procese derinti viešuosius ir privačius interesus suponuoja, kad varžytynių dalyvis turi būti itin rūpestingas ir atidus; paties elektroninių varžytynių proceso metu yra nustatyta pakankamai saugiklių, apsaugančių rūpestingą ir atidų varžytynių dalyvį, kad klaidos įvedant siūlomą kainą atveju jis turėtų galimybę pakeisti savo kainos pasiūlymą, dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų; elektroninių varžytynių vykdymo teisinis reguliavimas, susijęs su dalyvio kainos siūlymu ir siūlymo patvirtinimu, apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo suklydimo, o kiekvienas užsiregistravęs varžytynių dalyvis, būdamas atidus ir rūpestingas, turi būti susipažinęs su Elektroninių varžytynių ir aukciono portalo naudotojo instrukcija; varžytynių dalyvio elgesys, kai jis, teikdamas kainos pasiūlymą, nepatikrina įvestos sumos tiek kartų, kad įsitikintų siūlomos kainos teisingumu, laikytinas nepateisinamu ir neatitinkančiu atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju suklydimas, teikiant kainos pasiūlymą, atsirado dėl pareiškėjo didelio neatsargumo ir negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę tam, kad toks kainos pasiūlymas, kaip vienašalis sandoris, būtų pripažintas negaliojančiu.

6.3. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, teisės aktuose yra nustatyta galimybė išvengti klaidos dalyvaujant elektroninėse varžytynėse padarymo, taip pat nustatyta galimybė pripažinti elektronines varžytynes neįvykusiomis, kai jose dalyvaujama iš esmės suklydus, tačiau šalies suklydimas dėl didelio neatsargumo ar dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmusi pati sandorio šalis, nelaikytinas suklydimu, t. y. neteisinga valios išraiška.

Konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismų sprendimuose pateiktu bylos aplinkybių teisiniu vertinimu, t. y. tuo, kad tai buvo neatidus ir nerūpestingas elgesys, o ne sąžininga klaida, ir kad jis turėjo pareigą susipažinti su elektroninių varžytynių vykdymo taisyklėmis, kuriose numatyta pakankamai saugiklių, siekiant išvengti klaidos, taip pat su ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimu ir taikymu praktikoje, t. y. tuo, kad neatidaus ir nerūpestingo varžytynių dalyvio elgesys nėra pagrindas anuliuoti vykusias elektronines varžytynes. Kitaip tariant, pareiškėjas ne kelia ginčijamų nuostatų atitikties Konstitucijai klausimą, o kvestionuoja teismų formuojamą nurodytų Civilinio kodekso nuostatų taikymo ir aiškinimo praktiką bei ja remiantis priimtus pareiškėjo bylą nagrinėjusių teismų sprendimus.

6.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT172-A-S158/2020); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT45-A-S32/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT175-A-S161/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

6.5. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-198/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė
                                                                     Gintaras Goda
                                                                     Vytautas Greičius
                                                                     Danutė Jočienė
                                                                     Giedrė Lastauskienė
                                                                     Algis Norkūnas
                                                                     Daiva Petrylaitė
                                                                     Dainius Žalimas