Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-189/2020 DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2021 m. vasario 4 d. Nr. KT25-A-S25/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-189/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Įstatymo 5 straipsnio 8 dalis neprieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu tenkino ieškovų ieškinį civilinėje byloje ir ieškovams perkėlė pareiškėjos, kaip pirkėjos, teises ir pareigas pagal dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo‒pardavimo sutartį. Panevėžio apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėja įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neturėdama pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) neteisėtai išdavė pažymas savininkams parduoti žemės sklypus jų pasirinktiems asmenims; neigiamas teisines pasekmes ieškovams sukėlė pirkimo‒pardavimo sutarties sudarymas pasinaudojant minėtomis pažymomis, tačiau šių pažymų ginčijimas esminės įtakos nebeturėtų, todėl ieškovai turi teisę rinktis specialų pažeistų teisių gynybos būdą – ginčyti sudaryto sandorio pasekmes ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Šį Panevėžio apygardos teismo sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 12 d. nutartimis pareiškėjos kasacinius skundus atsisakė priimti.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. spalio 13 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjos prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr. 2A-273 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjos prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėja, siekdama pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, 2020 m. lapkričio 30 d. Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5.2. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

II

6. Pareiškėja prašo ištirti inter alia Įstatymo 5 straipsnio „Pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę“ 8 dalies atitiktį konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta: „Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“

6.1. Ginčydama Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai, pareiškėja pažymi, kad pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą pranešimą (registruotu laišku) apie ketinamą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui turėdavo išsiųsti pats žemės sklypo savininkas ir jokia įgaliota valstybės institucija šios procedūros nevykdė. Tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d., pakeitus Įstatymą, į žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą įtraukta valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba: sudarant žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, ši tarnyba pagal Įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą patikrina, ar yra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir išduoda atitinkamą pažymą žemės sklypo pardavėjui. Notaras gali patvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tik gavęs atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos išduotus dokumentus.

Taigi, pareiškėjos teigimu, valstybės institucija, išduodama visus reikiamus leidimus sandoriui sudaryti, turi pareigą užtikrinti tinkamą pirmumo teisės įgyvendinimą, todėl atsakomybė už klaidas, padarytas leidžiant sudaryti tokį sandorį, turi tekti išimtinai šiai valstybės institucijai. Be to, pareiškėja nurodo, kad privalomas valstybės institucijos ir notaro dalyvavimas sudarant sandorį jo šalims leidžia pagrįstai tikėtis, jog sandorio sudarymas vykdomas pagal šiam procesui privalomus teisinius imperatyvus. Tačiau pagal ginčijamą teisinį reguliavimą pirkėjo teisės ir pareigos perkeliamos net ir tuo atveju, jeigu asmens pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą buvo pažeista dėl valstybės institucijos kaltės. Pasak pareiškėjos, tuo atveju, kai asmens pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės buvo pažeista dėl valstybės institucijos kaltės, pažeista teisė turėtų būti ginama ne perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, bet atlyginant žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip išsaugant jau susiklosčiusių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo‒pardavimo teisinių santykių stabilumą.

6.2. Pareiškėja savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kuriose atskleistas konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų turinys, kaip antai: Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus; neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

7. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jos abejones dėl Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies atitikties konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

III

8. Pareiškėja taip pat prašo ištirti Įstatymo 5 straipsnio „Pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę“ 1 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.1. Nors pareiškėja, ginčydama Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, atitiktį Konstitucijai, remiasi inter alia asmens konstitucinių teisių ir laisvių ribojimo oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią ribojimais, be kita ko, turi būti siekiama apsaugoti visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus, paisoma proporcingumo principo, prašyme ir šalinant jo trūkumus pateiktame papildytame prašyme apsiribojama bendro pobūdžio teiginiu, kad šios pirmumo teisės suteikimas nelaikytinas konstituciškai būtinu ir pagrįstu, taigi ir proporcingu. Pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kuriais būtų paaiškinama, kodėl, atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemės pobūdį, taip pat į Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus Įstatymu siekiamus tikslus, be kita ko, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai, pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 46 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti pagrįstas Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris suteikia pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, esančio juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

8.2. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; tam ji gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones; tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą; įstatymuose nuosavybės teisių apsauga gali būti skirtingai reguliuojama atsižvelgiant į nuosavybės teisių subjektų skirtingą padėtį siekiant apibrėžtų tikslų; pirmumo teisės esant tam tikroms sąlygoms nustatymas atitinkamiems subjektams savaime nepaneigia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, 29 straipsnyje įtvirtintų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principų (2013 m. liepos 5 d. nutarimas).

8.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

8.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

8.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjos prašymą ištirti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT178-A-S164/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjos priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2020 m. birželio 12 d., pareiškėja nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdama naują prašymą ištirti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-189/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) 5 straipsnio 8 dalis neprieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

2. Grąžinti pareiškėjai [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-189/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė
                                                                      Gintaras Goda
                                                                      Vytautas Greičius
                                                                      Danutė Jočienė
                                                                      Giedrė Lastauskienė
                                                                      Algis Norkūnas
                                                                      Daiva Petrylaitė
                                                                      Janina Stripeikienė
                                                                      Dainius Žalimas