Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-191/2020

2021 m. vasario 4 d. Nr. KT24-A-S24/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-191/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), taip pat BPK 21 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimais), 22 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimais), 28 straipsnio (2015 m. gruodžio 17 d. redakcija), 47 straipsnio, 53 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimais), 55 straipsnio (su 2014 m. rugsėjo 25 d. pakeitimais), 110 straipsnio (su 2007 m. birželio 28 d. pakeitimais), 111 straipsnio (su 2007 m. birželio 28 d. pakeitimais), 115 straipsnio, 151 straipsnio (su 2010 m. gruodžio 2 d. pakeitimais) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniam ieškiniui užtikrinti taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu pareiškėjo skolininku esančio asmens turtui, taip pat su teismų sprendimais, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti proceso dalyvio statusą minėtoje baudžiamojoje byloje.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus, kuriuose prašė leisti pareiškėjui, kaip suinteresuotam asmeniui, dalyvauti nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, teikti prašymus ir išsakyti savo prieštaravimus bei poziciją tiek, kiek tai susiję su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jam užtikrinti taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu bei dėl to patiriamais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų suvaržymais; palikti šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą; panaikinti šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo statusą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymų.

Lietuvos apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį paliko galioti. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam konkrečioje baudžiamojoje byloje dalyvauti suinteresuoto asmens statusu, be kita ko, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo proceso taisykles reglamentuojančiame BPK yra aiškiai nustatęs, kad baudžiamojo proceso dalyviai yra įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, jų gynėjai, prokuroras, nukentėjusieji, civiliniai ieškovai, civiliniai atsakovai ir jų atstovai; baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta tokio proceso dalyvio kaip suinteresuotas asmuo. Tai konstatavęs ir nurodęs, kad teismas nagrinėja tik proceso dalyvių prašymus, Lietuvos apeliacinis teismas kitus pareiškėjo prašymus paliko nenagrinėtus.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. spalio 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves.

5. Pareiškėjas prašo ištirti BPK, taip pat BPK 21 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimais), 22 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimais), 28 straipsnio (2015 m. gruodžio 17 d. redakcija), 47 straipsnio, 53 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimais), 55 straipsnio (su 2014 m. rugsėjo 25 d. pakeitimais), 110 straipsnio (su 2007 m. birželio 28 d. pakeitimais), 111 straipsnio (su 2007 m. birželio 28 d. pakeitimais), reglamentuojančių baudžiamojo proceso dalyvių statusą ir jų teises baudžiamajame procese, tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nenumatyta galimybė baudžiamajame procese ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dalyvauti aiškų suinteresuotumą byloje turintiems, tačiau BPK nustatyto procesinio statuso negalintiems įgyti asmenims, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Pareiškėjo teigimu, BPK nustatytas teisinis reguliavimas suteikia teisę ir galimybę nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme dalyvauti, inter alia išdėstyti savo poziciją ir ginti savo interesus, išimtinai tik tokiems asmenims, kurie turi BPK nurodytus įtariamojo, kaltinamojo, jų gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo statusus. Pagal BPK baudžiamajame procese nėra galimybės dalyvauti kitiems asmenims, kurie turi tiesioginį interesą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip antai kaltinamojo asmens kreditoriui, turinčiam reikalavimą į turtą, kuriam baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi iš pareiškėjo prašymo matyti, kad, jo nuomone, BPK turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamojo proceso dalyvio statusą galėtų turėti asmuo, niekaip nesusijęs su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių nagrinėjama konkreti baudžiamoji byla, ir toks asmuo turėtų teisę, be kita ko, reikšti reikalavimus į turtą, kuriam baudžiamajame procese taikomi apribojimai siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

5.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų; ne mažiau svarbus yra ir kitas baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą (1999 m. vasario 5 d. nutarimas); baudžiamojo proceso įstatymai turi nustatyti tokią baudžiamųjų bylų proceso tvarką, kuri sudarytų prielaidas teisėtomis priemonėmis greitai ir nuodugniai išaiškinti nusikaltimus bei juos padariusius asmenis, įkaltinti kaltininkus ir, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teisingai juos nubausti (2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas); baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė saugoti kiekvieną asmenį ir visą visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir asmens teisė į tinkamą teisinį procesą suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės pažeistos dėl nusikalstamos veikos, teisę ginti savo teises teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Konstituciją valstybė turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą; šios priemonės turi būti veiksmingos (2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gegužės 19 d. nutarimai). Teisinis reguliavimas, pagal kurį nusikalstama veika padaręs žalą asmuo iš esmės gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (inter alia tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu), būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia valstybės priederme imtis veiksmingų nusikalstamumą ribojančių ir mažinančių priemonių (2017 m. gegužės 19 d. nutarimas).

Taigi baudžiamasis procesas yra skirtas inter alia ginti visuomenę nuo nusikalstamų veiksmų, užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, teisių apsaugą; valstybė turi konstitucinę priedermę imtis veiksmingų nusikalstamumą ribojančių ir mažinančių priemonių, kuriomis inter alia būtų užkirstas kelias nusikalstama veika padariusiam žalą asmeniui išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (inter alia tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu). Pažymėtina, kad pati baudžiamojo proceso paskirtis suponuoja, jog baudžiamajame procese nėra ir negali būti sprendžiama dėl šiame procese nedalyvaujančių ir su šiuo procesu niekaip nesusijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. negali būti sprendžiami klausimai, nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla.

5.3. Konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti argumentai, jog BPK turi būti nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamojo proceso dalyvio statusą galėtų turėti asmuo, kuris nesusijęs su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių nagrinėjama konkreti baudžiamoji byla, ir kuris turėtų teisę, be kita ko, reikšti reikalavimus į turtą, kuriam baudžiamajame procese taikomi apribojimai siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, yra nesuderinami su konstitucine baudžiamojo proceso esme, paskirtimi ir tikslais, inter alia siekiu ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų, užtikrinti nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsaugą, taip pat su iš Konstitucijos kylančia valstybės priederme imtis veiksmingų nusikalstamumą ribojančių ir mažinančių priemonių, kuriomis inter alia būtų užkirstas kelias nusikalstama veika padariusiam žalą asmeniui išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (inter alia tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu). Todėl pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai šiuo aspektu negali būti vertinami kaip teisiniai.

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

5.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 151 straipsnio (su 2010 m. gruodžio 2 d. pakeitimais) tiek, kiek juo nustatyta, kad taikomą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą turi teisę skųsti tik turto, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savininkas, tačiau tokia teisė nenumatyta asmenims, turintiems kitokio pobūdžio teises į suvaržytą turtą, atitiktį Konstitucijai.

6.1. Pareiškėjo nuomone, baudžiamojoje byloje taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu gali būti varžomos ne tik turto savininko, bet ir kitų asmenų, turinčių tam tikras teises bei interesą suvaržytu turtu, teisės, kaip antai turto savininko kreditoriaus, turinčio vykdomąjį raštą išieškoti iš suvaržyto turto. Pareiškėjo manymu, tokiems asmenims taip pat turėtų būti suteikta teisė skųsti baudžiamojoje byloje paskirtą laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju tokie asmenys yra verčiami neproporcingai ilgai laukti, kol galės įgyvendinti savo turimas teises į minėtą turtą.

6.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios; tokios priemonės, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali būti panaikintos (2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020); laikinosios apsaugos priemonės taikomos tikslu, kad teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas; tai laikino pobūdžio procesinės priemonės, kurios neturi savarankiškos paskirties ir yra skirtos užtikrinti realų ateityje priimtino teismo sprendimo įvykdymą (2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

6.3. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimtose Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartyje, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam konkrečioje baudžiamojoje byloje dalyvauti suinteresuoto asmens statusu dėl jo turimo kreditorinio reikalavimo, kilusio kitų teisinių santykių, nei nagrinėjama baudžiamojoje byloje, pagrindu, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis palikta galioti, nebuvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, panaikinimo klausimas. Taigi pareiškėjo teises galimai pažeidžiantys teismų sprendimai yra priimti ne ginčijamo BPK 151 straipsnio (su 2010 m. gruodžio 2 d. pakeitimu), o BPK nuostatų, nustatančių baudžiamojo proceso dalyvius, pagrindu.

Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, pagrindu dėl pareiškėjo nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT203-A-S187/2020, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. KT116-A-S108/2020).

6.5. Vadinasi, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti BPK 151 straipsnio (su 2010 m. gruodžio 2 d. pakeitimais) atitiktį Konstitucijai.

6.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.7. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Pareiškėjas taip pat ginčija BPK 115 straipsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenumatyta galimybė baudžiamojoje byloje pareikšto, kituose procesuose nagrinėjamiems ieškiniams tapataus civilinio ieškinio klausimą išspręsti dar iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, tokį ieškinį paliekant nenagrinėtą, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam konkrečioje baudžiamojoje byloje dalyvauti suinteresuoto asmens statusu, ir nurodęs, kad teismas nagrinėja tik proceso dalyvių prašymus, paliko nenagrinėtus kitus pareiškėjo prašymus, taigi nesprendė civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvauti suinteresuoto asmens statusu norėjo pareiškėjas, nagrinėjimo ar atsisakymo jį nagrinėti klausimo.

7.2. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimtuose Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimuose nebuvo sprendžiamas civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvauti norėjo pareiškėjas, nagrinėjimo ar atsisakymo nagrinėti tokį ieškinį klausimas. Taigi pareiškėjo ginčijamas BPK 115 straipsnis jo nurodytu aspektu nebuvo taikytas priimant pareiškėjo teises galimai pažeidžiantį sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui leisti dalyvauti baudžiamajame procese.

Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu dėl pareiškėjo nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

7.3. Konstatuotina, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti BPK 115 straipsnio atitiktį Konstitucijai.

7.4. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-191/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė
                                                                      Gintaras Goda
                                                                      Vytautas Greičius
                                                                      Danutė Jočienė
                                                                      Giedrė Lastauskienė
                                                                      Algis Norkūnas
                                                                      Daiva Petrylaitė
                                                                      Janina Stripeikienė
                                                                      Dainius Žalimas