Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-230/2020 GRĄŽINIMO

2021 m. vasario 4 d. Nr. KT23-A-S23/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-230/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 straipsnio 3 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjos, joje nustatyta, kad jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats, o jo priimta nutartis yra neskundžiama.

2. Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja yra civilinė ieškovė. Minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo; ši nutartis yra neskundžiama.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. KT104-A-S97/2020). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT95-A-S90/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021).

7. Kaip minėta, pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja yra civilinė ieškovė. Minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo.

Pareiškėjos nuomone, bylą nagrinėjanti teisėja be jokių motyvų atmetė pareiškėjos (civilinės ieškovės) prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, netenkino kitų jos prašymų ir pan.

7.1. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 313 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti paduodamas apeliacinis skundas. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) a papunktį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; pagal BPK 329 straipsnio 4 punktą (2007 m. birželio 28 d. redakcija) pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kuriuo pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį laikomas inter alia toks BPK reikalavimų pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Taigi pagal BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumas gali būti apeliacinio skundo dalyku.

7.2. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje (2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

8. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje pareiškėja yra civilinė ieškovė, nėra išnagrinėta ir joje nėra priimtas teismo nuosprendis, kuriuo būtų išspręstas klausimas dėl pareiškėjos civilinio ieškinio; taigi pareiškėja dar negalėjo pasinaudoti ir galimybe apskųsti minėtą nuosprendį apeliaciniam teismui, kuris, be kita ko, nustatęs, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nebuvo nešališkas, gali panaikinti priimtą nuosprendį.

Vadinasi, pareiškėja, prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, neišnaudojo visų BPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir dėl pareiškėjos nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą; pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjai [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-230/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė
                                                                       Gintaras Goda
                                                                       Vytautas Greičius
                                                                       Danutė Jočienė
                                                                       Giedrė Lastauskienė
                                                                       Algis Norkūnas
                                                                       Daiva Petrylaitė
                                                                       Janina Stripeikienė
                                                                       Dainius Žalimas