Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-190/2020

2021 m. vasario 4 d. Nr. KT21-A-S21/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-190/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, kad ji prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo (neprieštarauja) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 558 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 straipsnio (2000 m. liepos 18 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) 1 dalis tiek, kiek, pareiškėjos teigimu, pagal jas hipotekos teisėjas turi teisę priimti nutartį už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti supaprastinta tvarka, nenagrinėjant ginčo iš esmės, ir kad tokia nutartis laikytina pagrindu nukreipti išieškojimą ne tik į įkeistą, bet ir į kitą skolininkų turtą.

2. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo patenkinti kreditoriaus (banko) reikalavimai ir nutarta iš pareiškėjos bei jos bendraskolio priverstinai išieškoti skolą ir palūkanas pagal 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytą kredito linijos sutartį, žyminį mokestį, taip pat parduoti iš varžytinių trečiojo asmens – įmonės turtą, įkeistą užtikrinant paskolos pagal minėtą kredito linijos sutartį grąžinimą.

Antstolis 2017 m. vasario 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio 2017 m. vasario 6 d. patvarkymo panaikinimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

Antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį nutraukimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymo panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, kadangi jame nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų civilinės bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. spalio 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo CPK 558 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo nustatyta hipotekos teisėjo nutarties dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių priėmimo tvarka.

5.1. Pažymėtina, kad ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu buvo priimta Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis. Paminėtina, kad išnagrinėjus pareiškėjos bendraskolio atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties priimta Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis nebuvo apskųsta kasacine tvarka ir, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje, ši Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

5.2. CPK 345 straipsnyje, galiojusiame tuo metu, kai buvo priimta Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, buvo nustatyta, kad kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos (1 dalis); asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis).

5.3. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir, laikydamasi CPK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT161-A-S148/2020).

5.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.6. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

6. Pareiškėja taip pat prašo ištirti CK 4.193 straipsnio (2000 m. liepos 18 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) 1 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai. Vadovaujantis ginčijama CK nuostata, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.

6.1. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su išieškojimo, vykdytino pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį, nukreipimu į neįkeistą jos turtą, nepriėmus atskiro vykdomojo dokumento.

6.2. Nors pareiškėja kaip jos konstitucines teises pažeidusį sprendimą nurodo antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą, pažymėtina, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo pareiškėjos nurodytu aspektu buvo sprendžiama jau Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties priėmimo vykdyti etape. Kaip 2020 m. kovo 24 d. nutartyje nurodė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymo, nagrinėjęs Kauno apygardos teismas, įsiteisėjusi Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis įrodo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos jai laiku neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jau yra išspręstas ir įgyvendinamas pradėjus vykdomąją bylą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek antstolis, 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu atsisakydamas nutraukti vykdomąją bylą, tiek skundus, susijusius su šiuo patvarkymu, nagrinėję teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus pareiškėjos kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje pareiškėja siekė panaikinti antstolio 2017 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento – Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties – priėmimo vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad nors kreditorius, pagrindinis skolininkas (ar jų daugetas) ir įkaito davėjas nėra to paties prievolinio teisinio santykio dalyviai, šiuos asmenis išieškojimo kontekste sieja vienas ir tas pats vykdomasis dokumentas, t. y. hipotekos teisėjo nutartis: kreditoriui, kad jo reikalavimai būtų patenkinti (įvykdyti) priverstine tvarka, yra išduotas vienas vykdomasis dokumentas, pagal kurį vykdytini išieškojimo tiek iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, tiek iš pagrindinio skolininko (ar jų daugeto) veiksmai.

Taigi pareiškėjos keliamas klausimas dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties pripažinimo vykdomuoju dokumentu ir išieškojimo nukreipimo į hipoteka neįkeistą pareiškėjos turtą pagal šį dokumentą buvo išspręstas pareiškėjai ginčijant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo klausimą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi.

6.3. Vadinasi, Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkte nurodytu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu dėl pareiškėjos nurodytu aspektu galimai pažeistų konstitucinių teisių gynimo laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuri buvo priimta ir įsiteisėjo 2018 m. gegužės 11 d., t. y. iki 2019 m. gegužės 1 d.

Kartu paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis nevertintina sprendžiant šios prašymo dalies priėmimo klausimą, kadangi ja buvo atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą, grindžiamą, kiek tai susiję su ginčijamo teisinio reguliavimo taikymu, argumentais, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo poziciją jau buvo išdėstęs minėtoje galutinėje ir neskundžiamoje 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje.

6.4. Pažymėtina, kad kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT34-A-S31/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT156-A-S143/2020).

6.5. Taigi ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.7. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą ištirti CPK 558 straipsnio 2 dalies, CK 4.193 straipsnio (2000 m. liepos 18 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-190/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė
                                                                     Gintaras Goda
                                                                     Vytautas Greičius
                                                                     Danutė Jočienė
                                                                     Giedrė Lastauskienė
                                                                     Daiva Petrylaitė
                                                                     Janina Stripeikienė
                                                                     Dainius Žalimas