Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-184/2020 DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2021 m. sausio 28 d. Nr. KT19-A-S19/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] (toliau kartu – pareiškėjai) prašymą Nr. 1A-184/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjų, joje nenustatytas terminas, per kurį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir nenustatytos tokio termino praleidimo teisinės pasekmės, taip pat šio įstatymo 46 straipsnis (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nenustatytas terminas, per kurį NŽT turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

2. Iš pareiškėjų prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjai savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su, jų teigimu, jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams proceso vilkinimu, tokiu būdu nepagrįstai apribojant jų nuosavybės teises, be kita ko, teisę naudotis minėtais žemės sklypais.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ (toliau – Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimas) (su 2015 m. spalio 22 d. pakeitimu) nusprendė prašyti NŽT paimti visuomenės poreikiams inter alia pareiškėjams priklausančias atitinkamas žemės sklypų dalis keliams tiesti ir jiems eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams, taip pat įgaliojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) atlikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, nurodytus veiksmus, t. y. teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis.

Pareiškėjai kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami inter alia įpareigoti Administraciją per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą (su 2015 m. spalio 22 d. pakeitimu). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. neskundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų apeliacinį skundą – panaikino minėtą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą įpareigoti Administraciją pradėti vykdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą (su 2015 m. spalio 22 d. pakeitimu).

Taryba 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-109 (toliau – Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimas) nusprendė sustabdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo (su 2015 m. spalio 22 d. pakeitimu) galiojimą iki bus patvirtinta Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų skundą dėl Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 28 d. neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir minėtą Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui išsiųstas 2020 m. rugsėjo 28 d., o Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. rugsėjo 30 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjų prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2, 3 dalyse, 4 dalies 6 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. 2A-261 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 30 d. potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjų prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjai, siekdami pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 30 d. potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

7. Kaip minėta, pareiškėjai prašo ištirti Žemės įstatymo 46 straipsnio „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka“ (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek, pasak pareiškėjų, joje nenustatytas terminas, per kurį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir nenustatytos tokio termino praleidimo teisinės pasekmės, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pareiškėjai nurodo, kad į Konstitucinį Teismą jie kreipiasi dėl legislatyvinės omisijos, esančios privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą, kuriame inter alia nurodyta, kad Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendime duotas pavedimas Administracijai atlikti veiksmus, nurodytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, nenustatant jokių terminų, reiškia, kad šiuos veiksmus Administracija turėjo pradėti vykdyti nedelsdama, per protingus terminus, reikalingus jiems atlikti.

Pareiškėjai teigia ir tai, kad nors nuo minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimo yra praėję daugiau kaip dveji metai, nuo Tarybos formalaus sprendimo inicijuoti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – šešeri metai, o nuo faktinio pareiškėjų nuosavybės teisių apribojimo – daugiau kaip dvidešimt metų, situacija iš esmės nepasikeitė, todėl jų nuosavybės teisės toliau ribojamos, jie negali pasinaudoti teismine savo pažeistų nuosavybės teisių gynyba, o savivaldos institucijoms sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo įgaliojimais, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs sprendimų inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įgyvendinimo terminų ir jų nevykdymo teisinių pasekmių.

7.2. Taigi pažymėtina, kad pareiškėjai Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ginčija tiek, kiek juo nėra nustatyta to, kas, jų nuomone, turėtų būti nustatyta. Vadinasi, iš esmės pareiškėjai kelia legislatyvinės omisijos klausimą.

7.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai).

7.4. Pažymėtina, kad pareiškėjai, siekdami pašalinti Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 30 d. potvarkyje nurodytus prašymo trūkumus, tik detalizavo su pareiškėjais susijusias faktines aplinkybes ir iš esmės pakartojo tuos pačius jų prašyme išdėstytus teiginius dėl pareiškėjų preziumuojamos legislatyvinės omisijos, tačiau nepateikė aiškių ją pagrindžiančių teisinių argumentų, t. y. nepagrindė, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo, 46 straipsnio, įtvirtinančio ūkinės veiklos laisvės konstitucinius pagrindus, pareiškėjų nurodytų kitų Konstitucijos nuostatų įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti terminą, per kurį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalėtų kreiptis į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisines pasekmes, taip pat nepaaiškino, kaip įstatyme nustačius bendrą terminą, per kurį privalėtų būti inicijuojamas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, būtų užtikrinti visos visuomenės interesai ir sudaryta galimybė įvertinti individualų kiekvieno nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atvejį.

7.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepašalino visų Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 30 d. potvarkyje nurodytų trūkumų, nes pareiškėjų prašymas ištirti Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra pagrįstas aiškiais teisiniais argumentais, todėl neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nurodytų reikalavimų.

7.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

7.7. Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjams prašymą ištirti Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

7.8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT209-A-S192/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjų priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2020 m. gegužės 28 d., pareiškėjai nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

8. Kaip minėta, pareiškėjai taip pat prašo ištirti Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nenustatytas terminas, per kurį NŽT turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, atitiktį Konstitucijai.

8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT127-A-S118/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT210-A-S193/2020).

8.2. Iš pareiškėjų prašymo ir jo priedų matyti, kad Taryba kaip žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, nustatyta tvarka nėra kreipusis į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, taigi nebuvo priimtas ir Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nurodytas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Todėl darytina išvada, kad nėra priimta sprendimo, kuriuo būtų pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės dėl, jų teigimu, Žemės įstatymo 46 straipsnyje (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) nenustatyto termino, per kurį NŽT turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

8.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjai neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai.

8.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Grąžinti pareiškėjams [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-184/2020 ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek, pasak pareiškėjų, joje nenustatytas terminas, per kurį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir nenustatytos tokio termino praleidimo teisinės pasekmės, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjų [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami], [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-184/2020 ištirti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjų, jame nenustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Janina Stripeikienė

                                                                   Dainius Žalimas