Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
 DĖL PRAŠYMO NR. 1A-185/2020 DALIES GRĄŽINIMO IR  ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2021 m. sausio 28 d. Nr. KT15-A-S15/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-185/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti tiek, kiek nurodyta jo prašyme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija), taip pat BPK 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 1 dalies 3 punkto, 103, 104 straipsnių, 188 straipsnio 3 dalies (2018 m. birželio 30 d. redakcija), 370 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5, 6 dalių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 4 dalies 2, 4 punktų, 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija), Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 12 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (2008 m. balandžio 1 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pareiškėją išteisino dėl pateiktų kaltinimų pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 1702 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas ir prokuroras dėl šio Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio pateikė apeliacinius skundus. Apeliacinio proceso metu Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 103 ir 104 straipsniais, 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti su jo dalyvavimu baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose susijusias kelionės išlaidas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepatenka į BPK 103 straipsnyje išvardytų asmenų sąrašą, todėl jo patirtos kelionės išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir negali būti atlyginamos iš teismo lėšų. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu prokuroro apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo išteisinimo pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį, pripažindamas pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 1702 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas minėtu nuosprendžiu kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistą.

3. Konstitucinis Teismas 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. KT95-A-S90/2020 „Dėl prašymo Nr. 1A-26/2020 grąžinimo“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas), kuriuo grąžino pareiškėjui prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BPK 103 ir 104 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nurodytas baigtinis baudžiamojo proceso dalyvių, kuriems atlyginamos kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidos, sąrašas ir į šį sąrašą neįtraukti įtariamieji, išteisintieji, kaltinamieji ir kiti proceso dalyviai. Nurodytame sprendime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis ir dėl jo tuo metu nebuvo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebūtų apgintos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą.

4. Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė 2020 m. birželio 10 d. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą priimti atsisakė, kadangi jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

5. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. spalio 1 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

6. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

7. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. KT104-A-S97/2020).

8. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo inter alia pripažinti, kad BPK 103 ir 104 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nurodytas baigtinis baudžiamojo proceso dalyvių, kuriems atlyginamos kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidos, sąrašas ir į šį sąrašą neįtraukti įtariamieji, išteisintieji, kaltinamieji ir kiti proceso dalyviai, prieštarauja Konstitucijai.

9. Kaip minėta, pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą dėl tų pačių BPK nuostatų atitikties Konstitucijai. Spręsdamas šio kreipimosi priimtinumo klausimą, Konstitucinis Teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendime konstatavo, kad šio sprendimo priėmimo metu nebuvo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebūtų išspręstas proceso išlaidų atlyginimo klausimas ir dėl to būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės, nes Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendyje nebuvo spręstas pareiškėjo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas, o pagal BPK 361 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

10. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėjas nuosprendžio vykdymo metu pagal BPK 361 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nuosprendį priėmusio teismo būtų prašęs išspręsti proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimą, kuris nebuvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendyje, ir teismas dėl tokio pareiškėjo prašymo būtų priėmęs sprendimą.

11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ir šiuo metu nepriimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebūtų išspręstas proceso išlaidų atlyginimo klausimas ir dėl to būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

12. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis ir dėl jo nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebūtų apgintos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą.

13. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą, o pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui šią prašymo dalį.

II

15. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo inter alia pripažinti, kad Konstitucijai prieštarauja BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali atsisakyti priimti kasacinį skundą visiškai to nemotyvuodamas, BPK 370 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama taisyti nepriimto kasacinio skundo, BPK tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, neįtvirtinta teismų pareiga tiesiogiai vadovautis Konstitucija ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai Konstitucija yra akivaizdžiai pažeidžiama.

15.1. Pareiškėjas savo prašymo dalį dėl BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, ši BPK nuostata neįpareigoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo detaliai, logiškai ir teisiškai argumentuoti sprendimo atsisakyti priimti kasacinį skundą.

15.1.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 3 dalį kasacinio skundo priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų atrankos kolegija. Pagal minėto straipsnio 5 dalį kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama; jeigu kasacinį skundą priimti atsisakoma, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai.

15.1.2. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis imperatyvas, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – teismo baigiamajame akte turi būti tiek argumentų, kiek jų pakaktų šiam teismo aktui pagrįsti (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

15.1.3. Vadinasi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalyje neįtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos teisė atsisakyti priimti kasacinį skundą tokio sprendimo nemotyvuojant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

15.2. Pareiškėjo prašymo dalis dėl BPK 370 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalies tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama taisyti nepriimto kasacinio skundo, atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiama tuo, kad, pareiškėjo teigimu, dėl šių BPK nuostatų nesuteikiama pakankamai laiko ir galimybių pasiruošti gynybai, taip apribojant teisę į teisingą teismą.

15.2.1. Sprendžiant dėl šios pareiškėjo prašymo dalies priimtinumo, pažymėtina, kad BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalyje nustatyta: „Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.“ Pagal BPK 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos, o pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieniems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo.

15.2.2. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalį kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, laikydamasis įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino nuo ginčijamo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Be to, iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad ginčijamos BPK 370 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalies nuostatos neužkirto kelio pareiškėjui pateikti kasacinį skundą.

Vadinasi, šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

15.3. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BPK tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, neįtvirtinta teismų pareiga tiesiogiai vadovautis Konstitucija ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai Konstitucija yra akivaizdžiai pažeidžiama.

15.3.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos normos yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams (1994 m. gruodžio 1 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai); pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (inter alia 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

15.3.2. Pažymėtina, kad teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje: 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

Aiškindamas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d., 2016 m. birželio 28 d. nutarimuose pažymėjo, kad teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, ir kol Konstitucinis Teismas neišspręs šio klausimo, bylos nagrinėjimas teisme negali būti tęsiamas – jis yra sustabdomas (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

15.3.3. Taigi teisinis reguliavimas, pagal kurį teismui, kilus abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, įtvirtinta pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, ir kurį pareiškėjas teigia esant nenustatytą BPK, yra nustatytas pačioje Konstitucijoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

15.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020).

15.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

15.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl BPK, BPK 370 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5, 6 dalių tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties Konstitucijai.

16. Pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BK 48 straipsnio „Laisvės apribojimas“ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 4 dalies 2, 4 punktuose nustatyti įpareigojimai, skiriami kartu su laisvės apribojimo bausme, nes, pasak pareiškėjo, jais nustatomas priverčiamasis darbas ir žeminamas žmogaus orumas.

16.1. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 15 d., pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė kartu su BK 48 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 4 dalies 2, 4 punktuose nustatytais įpareigojimais pakeista į 90 parų areštą.

16.2. Taigi minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pakeitus pareiškėjui paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir su ja paskirtus BK 48 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 4 dalies 2, 4 punktuose nustatytus įpareigojimus areštu, pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu negalėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės jo nurodytu aspektu.

16.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT203-A-S187/2020).

16.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 48 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 4 dalies 2, 4 punktų konstitucingumo.

16.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

16.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

17. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BK 641 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. redakcija), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 12 straipsnio 1 punktas, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalis, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (2008 m. balandžio 1 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymas (2002 m. sausio 24 d. redakcija) tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, nedraudžiama teismų patalpose turėti religinio kulto vietų ir simbolių.

17.1. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimti teismų sprendimai, kuriuos jis pateikė kartu su prašymu ir su kuriais jis sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimti ne pareiškėjo ginčijamų BK 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 12 straipsnio 1 punkto, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalies, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (2008 m. balandžio 1 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalies, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, pagrindu.

Vadinasi, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

17.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 12 straipsnio 1 punkto, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalies, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (2008 m. balandžio 1 d. redakcija) 4 straipsnio 1 dalies, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai.

17.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

18. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 51 straipsnio ,,Būtinas gynėjo dalyvavimas“ (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 1 dalies 3 punkto, 188 straipsnio ,,Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu“ 3 dalies (2018 m. birželio 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

18.1. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su tuo, kad nurodytų BPK nuostatų pagrindu jam nebuvo paskirtas gynėjas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas įtariamuoju ir netinkamai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

18.2. Taigi nors pareiškėjas nurodo, kad prašo ištirti BPK 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 1 dalies 3 punkto, 188 straipsnio 3 dalies (2018 m. birželio 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, iš jo prašymo matyti, kad iš esmės jis skundžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiksmus ir sprendimus dėl gynėjo skyrimo ir kitų pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimo.

18.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT31-A-S20/2019, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT81-A-S76/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT160-A-S147/2020); pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytų asmenų prašymus Konstitucinis Teismas nesprendžia dėl valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmų atitikties Konstitucijai (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT60-A-S55/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT177-A-S163/2020); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT24-A-S22/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT123-A-S114/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT191-A-S176/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

18.4. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

18.5. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

18.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymo Nr. 1A-185/2020 dalį ir atsisakyti nagrinėti jo dalį.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė
                                                                       Gintaras Goda
                                                                       Vytautas Greičius
                                                                       Danutė Jočienė
                                                                       Giedrė Lastauskienė
                                                                       Algis Norkūnas
                                                                       Daiva Petrylaitė
                                                                       Janina Stripeikienė
                                                                       Dainius Žalimas