Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-214/2020 GRĄŽINIMO

2021 m. sausio 28 d. Nr. KT14-A-S14/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-214/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 17 d. redakcija) 11 straipsnio 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys tiek, kiek jose nenustatyti konkretūs žvalgybos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo pagrindai ir sąlygos; šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalis tiek, kiek joje nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo terminas, konkretūs pagrindai, kuriais remiantis tokios informacijos rinkimo priemonės taikymas teismo gali būti pratęsiamas, tokių pratęsimų skaičius; šio įstatymo 12, 16, 161 straipsniai tiek, kiek juose nenustatyta surinktos žvalgybos informacijos saugojimo tvarka, terminai, tokios informacijos sunaikinimas, taip pat nenustatyta, kad žvalgybos informacijos tvarkymo metu saugotini ne tik su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų, bet ir asmenų, dėl kurių veiksmų taikomos žvalgybos informacijos priemonės, teisės ir teisėti interesai;

Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 17 d. redakcija) 13 straipsnio 8 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 23 straipsnis tiek, kiek juose nenustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojančių žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo ir (ar) tokių priemonių taikymo pratęsimo teisėtumo, dėl apygardos teismo nutarčių, priimtų pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 5, 6 dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo bent viename aukštesnės instancijos teisme.

2. Konstitucinis Teismas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. KT65-A-S51/2019, kuriuo grąžino pareiškėjui prašymą Nr. 1A-34/2019 ištirti Žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 17 d. redakcija) 11 straipsnio 2 punkto, 13, 16, 17, 18, 23 straipsnių tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai. Nurodytame sprendime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių. Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime pažymėta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. [duomenys neskelbiami], kurioje pareiškėjo kaltę grindžiantys duomenys, inter alia tie, kurie laikomi įrodymais, pareiškėjo manymu, galėjo būti surinkti priėmus sprendimus, galimai pažeidusius jo konstitucines teises ar laisves.

Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. KT104-A-S97/2020, kuriuo grąžino pareiškėjui prašymą Nr. 1A-75/2020 ištirti Žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 17 d. redakcija) 11 straipsnio 2 punkto, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3, 5 dalių, 13 straipsnio 6, 8 dalių, 12, 16 straipsnių, 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai. Nurodytame Konstitucinio Teismo sprendime inter alia konstatuota, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių – nesikreipė į bendrosios kompetencijos ir (ar) administracinį teismą, ginčydamas galimai neteisėtus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pareigūnų veiksmus renkant ir panaudojant informaciją apie privatų pareiškėjo gyvenimą.

3. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis savo konstitucinių teisių pažeidimą iš esmės sieja su VSD pareigūnų, prokurorų ir teisėjų atliktais veiksmais ir sprendimais renkant ir panaudojant informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais VSD pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmus ir sprendimus renkant, saugant ir panaudojant informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties atmestas ir ši nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas administraciniam teismui dėl neteisėtų VSD pareigūnų veiksmų gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo pranešimo apie skundžiamą veiką gavimo; kadangi pareiškėjas apie veiksmus jo atžvilgiu sužinojo 2018 m. gegužės 8 d. paviešinus VSD rašto turinį, o į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 24 d., jis kreipimosi terminą praleido, o jo nurodytos šio termino praleidimo aplinkybės nelaikytinomis tokiomis, kurios nepriklausė nuo jo valios ir objektyviai sutrukdė jam įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, taigi nesudaro pagrindo atnaujinti kreipimosi termino. Šiose nutartyse taip pat pažymėta, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų ir teisėjų veiksmų, nes tai yra atitinkamai padėjimo vykdyti teisingumą ir teisingumo, o ne viešojo administravimo funkcijų vykdymas.

4. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 2 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT144-A-S133/2020).

6. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl neteisėtų VSD pareigūnų veiksmų priimti atsisakyta konstatavus, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties atmestas ir ši nutartis palikta nepakeista, pažymėjus, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinomis tokiomis, kurios nepriklausė nuo jo valios ir objektyviai sutrukdė jam įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tad kreipimosi į teismą terminas neatnaujintinas.

Taigi šiuo aspektu prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėjas neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių gynybos priemonių ir, laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos ir terminų, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

7. Minėta ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl neteisėtų prokurorų ir teisėjų veiksmų priimti atsisakyta konstatavus, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų ir teisėjų veiksmų; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties atmestas ir ši nutartis palikta nepakeista.

Iš pareiškėjo prašymo nematyti, kad jis būtų kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismus, prašydamas pripažinti neteisėtais prokurorų ir teisėjų veiksmus ir sprendimus renkant, saugant ir panaudojant informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, nes, kaip nurodoma pareiškėjo prašyme, pareiškėjas nekelia nei garbės ir orumo pažeidimo, nei žalos atlyginimo klausimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad garbės ir orumo gynimas, taip pat reikalavimas atlyginti žalą dėl galimai neteisėtų VSD pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmų ir sprendimų yra teisinės gynybos priemonės, kuriomis pareiškėjas, kaip nurodyta jo prašyme, nesinaudoja.

8. Kaip minėta, pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti iš esmės tų pačių Žvalgybos įstatymo nuostatų, kurių pagrindu atliktais VSD pareigūnų, prokurorų ir teisėjų veiksmais ir sprendimais galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ir laisvės, atitiktį Konstitucijai. Minėta ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. KT65-A-S51/2019, 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. KT104-A-S97/2020 prašymai grąžinti pareiškėjui, be kita ko, pažymėjus, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. [duomenys neskelbiami], kurioje pareiškėjo kaltę grindžiantys duomenys, inter alia tie, kurie laikomi įrodymais, galėjo būti surinkti priėmus sprendimus, galimai pažeidusius jo konstitucines teises ar laisves.

Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog ši baudžiamoji byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

9. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, be kita ko, dėl jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-214/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai            Elvyra Baltutytė
                                                                    Gintaras Goda
                                                                    Vytautas Greičius
                                                                    Danutė Jočienė
                                                                    Giedrė Lastauskienė
                                                                    Algis Norkūnas
                                                                    Daiva Petrylaitė
                                                                    Janina Stripeikienė
                                                                    Dainius Žalimas