Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-179/2020

2021 m. sausio 13 d. Nr. KT10-A-S10/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-179/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1, 2 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 punktas (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 2 punktas tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, prokurorui suteikus įgaliojimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir aukštesniojo teismo teisė įpareigoti prokurorą tęsti ikiteisminį tyrimą.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2017 m. liepos 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi buvo panaikintas minėtos prokuratūros prokurorės 2017 m. gegužės 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. liepos 18 d. nutarimu (toliau – prokuroro 2018 m. liepos 18 d. nutarimas), vadovaujantis, be kita ko, BPK 3 straipsnio (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija) 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu (2011 m. birželio 21 d. redakcija), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. vasario 26 d. nutarimu (toliau – vyriausiojo prokuroro 2020 m. vasario 26 d. nutarimas) pareiškėjo skundas dėl prokuroro 2018 m. liepos 18 d. nutarimo atmestas kaip nepagrįstas ir šis nutarimas paliktas galioti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl vyriausiojo prokuroro 2020 m. vasario 26 d. nutarimo, šis skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo galutine ir neskundžiama 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. balandžio 27 d. nutarties atmestas ir ši nutartis palikta galioti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Pareiškėjas prašo ištirti inter alia BPK 212 straipsnio 2 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Pažymėtina, kad prokuroro 2018 m. liepos 18 d. nutarimas, vyriausiojo prokuroro 2020 m. vasario 26 d. nutarimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. balandžio 27 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis buvo priimti ne pareiškėjo ginčijamo BPK 212 straipsnio 2 punkto, pagal kurį ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrindu. Vadinasi, pareiškėjo ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

5.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT203-A-S187/2020).

5.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 212 straipsnio 2 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai.

5.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 212 straipsnio „Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai“ 1 punkto (2011 m. birželio 21 d. redakcija) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, prokurorui suteikus įgaliojimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir aukštesniojo teismo teisė įpareigoti prokurorą tęsti ikiteisminį tyrimą, atitiktį Konstitucijai.

6.1. Ginčijamame BPK 212 straipsnio 1 punkte (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 ar 32 straipsnyje nurodytų aplinkybių, be kita ko, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas).

Taigi šia ginčijama BPK nuostata įtvirtintas vienas iš ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejų.

6.2. Pareiškėjo nuomone, pagal BPK 212 straipsnio 1 punkto (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nuostatą prokurorui suteikta išimtinė teisė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant efektyvios teismų priežiūros, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas ir aukštesnysis teismas negali duoti prokurorui privalomų nurodymų tęsti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu prokurorui suteikti įgaliojimai vykdyti teisingumą. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia suformuota teismų praktika aiškinant BPK nuostatas, reglamentuojančias teismo kompetenciją ikiteisminio tyrimo stadijoje nagrinėjant skundus dėl prokurorų nutarimų.

6.3. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas BPK 212 straipsnio 1 punktas (2011 m. birželio 21 d. redakcija) neskirtas pareiškėjo nurodytam teisiniam reguliavimui nustatyti. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka, be kita ko, prokurorui suteikti įgaliojimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, reglamentuojami BPK 214 straipsnyje, kuriame inter alia įtvirtinta, kad šio kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu (1 dalis (2012 m. lapkričio 13 d. redakcija)); BPK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui; jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui; ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka (4 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija)). Pažymėtina ir tai, kad BPK 64 straipsnyje „Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimas“ inter alia nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutartį; jei skundas patenkinamas, nutartyje nurodomi prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas (2 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija)); jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkina skundą, nutartis nusiunčiama prokurorui vykdyti (5 dalis). BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ (439–442 straipsniai (su 2014 m. kovo 13 d. pakeitimais)) yra reglamentuojama inter alia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria išspręstas asmens, padavusio skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aukštesniojo prokuroro nutarimo atsisakyti patenkinti skundą, apskundimo aukštesniajam teismui tvarka.

6.4. Taigi teisinis reguliavimas, pagal kurį įtvirtintos teismo funkcijos, susijusios su prokurorų veiklos priežiūra, prokurorui nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 1 punkte (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nurodytu atveju, ir kurį pareiškėjas teigia esant nenustatytą, yra nustatytas kitose BPK nuostatose, kurių atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK 212 straipsnio 1 punkto (2011 m. birželio 21 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas turi būti pagrįstas inter alia teismo ir kitų valstybės institucijų (pareigūnų), dalyvaujančių baudžiamajame procese, funkcijų atskyrimo principu; prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, jo funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas; niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti; reguliuojant baudžiamojo proceso santykius turi būti paisoma ir to, kad pagal Konstituciją ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra skirtingi baudžiamojo proceso etapai; per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas baudžiamąjį procesą, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti (2011 m. balandžio 7 d. nutarimas); kita vertus, pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama per ikiteisminį tyrimą priimtų sprendimų apskųsti teismui (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

6.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020).

6.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.7. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-179/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai            Elvyra Baltutytė
                                                                    Gintaras Goda
                                                                    Vytautas Greičius
                                                                    Danutė Jočienė
                                                                    Gediminas Mesonis
                                                                    Vytas Milius
                                                                    Daiva Petrylaitė
                                                                    Janina Stripeikienė
                                                                    Dainius Žalimas