Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-175/2020

2021 m. sausio 8 d. Nr. KT7-A-S7/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-175/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) tiek, kiek jis, pasak pareiškėjo, nedraudžia diskriminuoti asmens dėl kalbos ir neįgalumo, neužtikrina asmens privatumo jam pasirašant įgaliojimą, taip pat nedraudžia nepagrįstai ilgo civilinės bylos nagrinėjimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam išlaidas.

2. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, neteisėtai pasisavinto turto grąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių priteisimo. Ši civilinė byla buvo sustabdyta Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktą, nustačius, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl pareiškėjo įgalioto asmens (atsakovo civilinėje byloje) veiksmų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pareiškėjo įgaliotas asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šiame nuosprendyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo ieškinį civilinėje byloje: pripažino negaliojančiomis tarp pareiškėjo įgalioto asmens ir trečiųjų asmenų sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, priteisė pareiškėjui iš jo įgalioto asmens nuostolių atlyginimą ir nurodytas palūkanas; kitą ieškinio dalį, be kita ko, dėl pareiškėjo jo įgaliotam asmeniui 2004 m. birželio 7 d. išduoto įgaliojimo panaikinimo, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi minėtus Kauno apygardos teismo sprendimus paliko iš esmės nepakeistus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 11 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo ištirti CK tiek, kiek jis, pasak pareiškėjo, nedraudžia diskriminuoti asmens dėl kalbos ir neįgalumo, neužtikrina asmens privatumo jam pasirašant įgaliojimą, priimtinumo, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo visumos, pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą iš esmės sieja su savo 2004 m. birželio 7 d. ir 2005 m. rugpjūčio 18 d. pasirašytų įgaliojimų išdavimo aplinkybėmis. Pareiškėjo teigimu, 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimas, susijęs su jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, surašytas jo įgaliotam asmeniui – atsakovui civilinėje byloje – sukčiaujant, šio įgaliojimo pasirašymo metu pareiškėjui neužtikrinta teisė į vertimą, jis buvo diskriminuojamas neįgalumo pagrindu, taip pat, pasak pareiškėjo, jam neužtikrintas privatumas pasirašant 2005 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimą.

5.1. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2020 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavo, kad, priešingai, nei savo prašyme Konstituciniam Teismui teigia pareiškėjas, dėl 2004 m. birželio 7 d. pareiškėjo nurodytam asmeniui išduoto įgaliojimo nebuvo teisinio pagrindo spręsti, jog šis įgaliojimas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad 2004 m. birželio 7 d. pareiškėjo pasirašyto įgaliojimo, kaip ir 2005 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimo, tekstai buvo išversti į pareiškėjui suprantamą kalbą; pareiškėjas įgaliojimus nurodytam asmeniui suteikė laisva valia.

5.2. Taigi konstatuotina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti CK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, jis iš esmės ginčija teismų sprendimus ir nesutinka su šiuose sprendimuose teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo įgaliojimų nurodytam asmeniui suteikimo aplinkybių, be kita ko, dėl šių įgaliojimų teksto vertimo į atitinkamą kalbą, jų turinio ir pasirašymo.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, taip pat neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT31-A-S20/2019, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT81-A-S76/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT160-A-S147/2020); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019, 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. KT174-A-S160/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

5.4. Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti CK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo pripažinti CK tiek, kiek jis, pasak pareiškėjo, nedraudžia nepagrįstai ilgo civilinės bylos nagrinėjimo, prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjas teigia, kad jo civilinės bylos nagrinėjimas dėl inter alia 2004 m. birželio 7 d. pasirašyto įgaliojimo trijose instancijose truko apie 10 metų, o tai yra nepagrįsta ir neproporcinga, nes asmuo turi teisę į jo bylos išnagrinėjimą teisme per pagrįstą laikotarpį.

6.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija) civilinių bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato šis kodeksas.

CPK 7 straipsnyje nustatyta, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (1 dalis); dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (2 dalis).

CPK 72 straipsnyje nustatyta, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas (1 dalis); jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti (3 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija)).

Pareiškėjo prašymo kontekste taip pat paminėtina, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama, be kita ko, baudžiamąja tvarka – iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas); sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (166 straipsnio 3 dalis).

Taigi teisinis reguliavimas, pagal kurį įtvirtinti terminai ir sąlygos tam, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, kurį pareiškėjas teigia esant nenustatytą, yra nustatytas CPK nuostatose, o ne pareiškėjo nuodyta apimtimi ginčijamame CK.

6.2. Taigi šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

6.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. KT109-A-S101/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020).

6.4. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis ištirti CK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.5. Kartu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, ginčydamas CK nurodyta apimtimi atitiktį Konstitucijai, nepateikia informacijos, ar jis kreipėsi į Lietuvos teismus dėl nepagrįstai ilgo civilinės bylos nagrinėjimo (kaip antai, prašydamas atlyginti patirtą žalą pagal CK 6.272 straipsnį „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nematyti, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl, jo manymu, nepagrįstai ilgo civilinės bylos nagrinėjimo, būtų kreipęsis į teismus. Taigi pareiškėjas savo prašyme nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad galėjo būti pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti CK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjo prašymo priteisti jam išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-175/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Vytas Milius

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Janina Stripeikienė

                                                                   Dainius Žalimas