Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-182/2020 GRĄŽINIMO

2021 m. sausio 8 d. Nr. KT4-A-S4/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-182/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) (toliau – MSĮ) 8 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 28 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 65 straipsnio 2, 6 dalys, 72 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto (2012 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – Statutas) 14.6 papunktis, 31.4 papunktis, 123, 127, 147 punktai tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019 m. birželio 13 d. posėdžio protokoliniu sprendimu, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas netenkina VGTU nustatytų profesoriaus pareigybei keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, ir VGTU rektoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu, kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo – VGTU profesoriaus pareigų.

Pareiškėjas, siekdamas panaikinti dėl jo priimtus sprendimus, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Pareiškėjas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinėmis ir neskundžiamomis 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo kasacinius skundus.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 27 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. spalio 30 d. potvarkiu Nr. 2A-262 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

7. Pareiškėjas prašo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai MSĮ 72 straipsnio 4 dalį ir Statuto 147 punktą tiek, kiek juose numatyta, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas ir kad asmenys, antrą kartą iš eilės laimėję konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, atestuojami kas 5 metus mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka, o MSĮ 72 straipsnio 4 dalį dar ir tiek, kiek joje nustatyta, jog laikotarpis, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas.

Pareiškėjo manymu, šiuo teisiniu reguliavimu mokslo ir studijų institucijai nustatoma pareiga atleisti neatestuotą darbuotoją, nepaliekant jokių alternatyvų; neatestavus darbuotojo vienoms pareigoms, nepasiūlomas kitas darbas, nors laisvų darbo vietų yra.

7.1. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kodėl toks teisinis reguliavimas, pagal kurį neatestuotas asmuo atleidžiamas, apriboja šio asmens galimybę dalyvauti viešuose konkursuose kitoms pareigoms toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, jeigu jis atitinka šioms pareigoms keliamus reikalavimus, ir, laimėjus konkursą, eiti naujas pareigas. Pareiškėjas savo abejones dėl minėto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia bendro pobūdžio samprotavimais, kad konkursą laimėti gali nebūtinai labiausiai tinkantis pareigoms, objektyviai geriausias kandidatas, bet tas, kurį dėl kokių nors priežasčių palankiau vertina priėmimo komisijos nariai.

7.2. Pareiškėjas teisiniais argumentais taip pat nepagrindė, kodėl reikalavimas atestuoti nurodytus darbuotojus kas 5 metus yra perteklinis ir konstituciškai nepagrįstas, taip pat nepaaiškino, kodėl atestacija turėtų būti atliekama tik darbuotojus priimant į pareigas, bet ne tikrinant jų kvalifikaciją jiems jau einant pareigas, nepaaiškino, kodėl universiteto darbuotojai, užsiimantys moksline veikla, turėtų būti prilyginami bet kurios kitos srities darbuotojams, kurie nedirba mokslo ir studijų institucijose, taip pat kurių veiklos pobūdis yra iš esmės skirtingas ir dėl to jiems netaikomas atestacijos reikalavimas.

7.3. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, MSĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu į 5 metų atestacijos laikotarpį neįtraukus laikotarpio, kuriuo asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi tikslines – nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į šį laikotarpį turėtų būti neįtraukiamos ir visos kitos atostogos, nors jų paskirtis ir pobūdis skiriasi nuo tų, kurios nurodytos pareiškėjo ginčijamoje nuostatoje.

8. Pareiškėjas teigia, jog Konstitucijos neatitinka ir tai, kad ginčijamomis MSĮ 8 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 65 straipsnio 6 dalies, 72 straipsnio 4 dalies, Statuto 14.6 papunkčio, 31.4 papunkčio, 127, 147 punktų nuostatomis mokslo ir studijų institucijai pavedama pačiai nustatyti atestavimo tvarką.

Pareiškėjo teigimu, teisiniai santykiai, susiję su darbuotojų atleidimu, gali būti reguliuojami tik įstatymu, tačiau ginčijamomis nuostatomis pačioms mokslo ir studijų institucijoms leista nustatyti procedūras (atestavimo tvarką), kurių pagrindu atsirastų teisė ir pareiga atleisti darbuotojus iš darbo. Pasak pareiškėjo, VGTU nustatyta atestavimo tvarka yra neskaidri, nes, be kita ko, neužtikrinama teisė būti išklausytam ir žinoti, kada priimamas sprendimas dėl atestavimo, tačiau šių teiginių pareiškėjas niekaip nepagrindžia.

8.1. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kvestionuodamas mokslo ir studijų institucijai suteiktus įgaliojimus pačiai nustatyti nurodytų darbuotojų atestavimo tvarką, neatsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarime suformuluotas oficialiosios konstitucinės aukštųjų mokyklų autonomijos doktrinos nuostatas, inter alia tai, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas įstatyme gali įtvirtinti, kad turi būti nustatyta tvarka, kurią taikant patikrinama (įvertinama), ar mokslininko kvalifikacija yra tokia, kad jis galėtų pretenduoti į atitinkamas pareigas valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybinių universitetų mokslo institutuose, valstybės mokslo institutuose ir valstybės mokslo įstaigose, tačiau iš Konstitucijos nekyla, kad minėti reikalavimai ir pati mokslininko kvalifikacijos patikrinimo tvarka turi būti įtvirtinta tik įstatymu; tokių reikalavimų nustatymas gali būti reguliuojamas ir poįstatyminiais teisės aktais, leidžiamais atitinkamos mokslo ir akademinei bendruomenei atstovaujančios, iš mokslo bei akademinės bendruomenės išrinktų ar jos deleguotų mokslininkų susidedančios institucijos (ar institucijų), turinčios ir specialią (profesinę) kompetenciją, reikalingą reguliuojant santykius mokslo ir (arba (akademinės veiklos) srityje, ir jai įstatymu ar Vyriausybės nutarimu nustatytus įgaliojimus reguliuoti tam tikrus su mokslu ir (arba) akademine veikla susijusius santykius.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną atestavimo tvarka turėtų būti taikoma tik siekiantiems eiti mokslininko pareigas, o ne jas jau einantiems, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindžia.

8.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė konstitucinių argumentų, kodėl teisė nustatyti nurodytų darbuotojų atestavimo tvarką neturėtų būti laikoma aukštųjų mokyklų autonomijos ir konstitucinio akademinės laisvės principo dalimi ir kodėl pagal Konstituciją atestavimo tvarkos negalėtų nustatyti pati mokslo ir studijų institucija, jeigu tokie įgaliojimai jai kyla iš įstatymo.

9. Pareiškėjo manymu, MSĮ 65 straipsnio 2 dalis ir Statuto 123 punktas prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek juose nustatyta, kad profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi, be kita ko, skelbti tyrimo rezultatus.

9.1. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucija ne tik nedraudžia, bet, priešingai, netgi skatina teisės aktais nustatyti ir tokius reikalavimus atitinkamoms pareigoms valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybinių universitetų mokslo institutuose, valstybės mokslo institutuose ir valstybės mokslo įstaigose eiti, kurie skatintų mokslininkus skelbti savo mokslo darbus ne tik lietuvių kalba, bet ir kitomis kalbomis, taip pat ir autoritetinguose, plačiosios mokslo visuomenės pripažįstamuose mokslo leidiniuose, leidžiamuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

9.2. Pareiškėjas teigia, kad Konstitucinio Teismo suformuota oficialioji konstitucinė doktrina neįpareigoja universiteto darbuotojų, vykdančių savo darbo funkcijas ir nesiekiančių karjeros, publikuoti savo darbo rezultatus, o iš universiteto darbuotojo, atsiskaitant už darbo laikotarpį, neturėtų būti reikalaujama darbo rezultatų, kurie jam nėra pavesti; minėti konstituciniai reikalavimai publikuoti savo tyrimų rezultatus, pasak pareiškėjo, gali būti taikomi priimant asmenį į profesoriaus pareigas, o ne jas jau einant. Tačiau pareiškėjas šių savo teiginių niekaip nepagrindžia ir nepaaiškina, kodėl pagal Konstituciją negali būti nustatytas reikalavimas mokslininkams, einantiems profesoriaus pareigas, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat reikalavimas mokslines publikacijas skelbti tam tikruose mokslo leidiniuose, siekiant įvertinti (patikrinti) mokslininko kvalifikaciją dėl jo tinkamumo ir toliau eiti pareigas.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų prašymo trūkumų.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą ištirti jo nurodytų MSĮ, Statuto nuostatų atitiktį Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-182/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė
                                                                     Gintaras Goda
                                                                     Vytautas Greičius
                                                                     Danutė Jočienė
                                                                     Vytas Milius
                                                                     Daiva Petrylaitė
                                                                     Janina Stripeikienė
                                                                     Dainius Žalimas