Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMUS NR. 1A-181/2020, NR. 1A-183/2020

2021 m. sausio 8 d. Nr. KT1-A-S1/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-181/2020 ir Nr. 1A-183/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gauti šie pareiškėjos prašymai:

1.1. Prašymas Nr. 1A-181/2020 pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalis.

Iš šio pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino ieškinį dėl turto dalies atidalijimo: bendrosios dalinės nuosavybės teise su pareiškėja valdytą rūsio patalpą priteisė ieškovo nuosavybėn, o pareiškėjai iš ieškovo priteisė piniginę kompensaciją. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, kadangi jame nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų civilinės bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 24 d.

1.2. Prašymas Nr. 1A-183/2020 pripažinti, kad Konstitucijai prieštarauja CK 1.87 straipsnio 1 dalis, 4.79 straipsnio 1 dalis.

Iš šio pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl pareiškėjos sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos sudarytą neįrengtos pastogės dalies dovanojimo sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu, laikė ją pirkimo‒pardavimo sutartimi ir iš sutarties kylančias pirkėjo teises ir pareigas perkėlė ieškovui (bendraturčiui). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, kadangi jame nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų civilinės bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 28 d.

2. Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimu šie prašymai sujungti.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

4. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CK 1.87 straipsnio „Apsimestinio sandorio negaliojimas“ 1 dalis, 4.79 straipsnio „Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe“ 1 dalis, 4.80 straipsnio „Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės“ 2 dalis.

4.1. Pareiškėjos prašymai ištirti ginčijamų nuostatų atitiktį Konstitucijai iš esmės grindžiami tuo, kad pasak jos, nesant nustatytų ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo išimčių, nukreipiančių į kitų CK straipsnių ar Konstitucijos nuostatas, teismai ginčijamas CK nuostatas taikė neatsižvelgdami į CK 4.100 straipsnį, nustatantį nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas, taip pat CK 4.3 straipsnio 2 dalies ir 4.4 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias, kokie daiktai laikomi nepakeičiamaisiais. Pareiškėjos nuomone, teismų sprendimais, kuriais nuosavybės teisė į, jos vertinimu, nepakeičiamųjų daiktų dalis perėjo bendraturčiui, buvo tenkinamas bendraturčio asmeninis interesas, o ne visuomenės poreikiai.

4.2. Taigi, nors pareiškėja prašo ištirti CK 1.87 straipsnio 1 dalies, 4.79 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijai, iš esmės ji nesutinka su sprendžiant nuosavybės teisės perėjimo kitam asmeniui klausimus priimtuose teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas pareiškėjos pasirašytą dovanojimo sutartį laikė sudaryta siekiant pridengti pirkimo‒pardavimo sutartį ir vadovaudamasis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi pripažino apsimestiniu sandoriu; kad pirkėjo teisės ir pareigos pagal minėtą sandorį buvo perkeltos CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmumo teisę turėjusiam bendraturčiui; kad įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensuojant pinigais būdą nagrinėjamu atveju laikė racionaliausiu ir geriausiai atitinkančiu šalių interesus.

4.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja iš esmės kelia CK 1.87 straipsnio 1 dalies, 4.79 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo teismuose klausimą, o ne prašo ištirti jų atitiktį Konstitucijai.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT188-A-S173/2020).

6. Vadinasi, pareiškėjos prašymai yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-181/2020 ir Nr. 1A-183/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Vytautas Greičius

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Vytas Milius

                                                                     Daiva Petrylaitė

                                                                     Janina Stripeikienė

                                                                     Dainius Žalimas