Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl teisenos nutraukimo

Byla Nr. 02/04

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 SPRENDIMAS

DĖL TEISENOS BYLOJE PAGAL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMĄ IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2001 M. BIRŽELIO 14 D. DEKRETO NR. 1373 „DĖL APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) DIENOS PROGA“ 1 STRAIPSNIS TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA, KAD DARIAUS IR GIRĖNO MEDALIU APDOVANOJAMAS JURIJUS BORISOVAS, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ ĮSTATYMO 128 STRAIPSNIUI (1993 M. LIEPOS 1 D. REDAKCIJA), NUTRAUKIMO

 2006 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės, susidedančios iš Petro Gražulio, Stanislovo Buškevičiaus, Jono Čiulevičiaus, Algimanto Matulevičiaus, Jono Jurkaus, Rimanto Sinkevičiaus, Alfonso Puloko, Mykolo Pronckaus, Gintauto Mikolaičio, Vytauto Saulio, Juozo Raistenskio, Vytauto Šustausko, Juozo Matulevičiaus, Gabrieliaus Jano Mincevičiaus, Vlado Žalnerausko, Kęstučio Skamarako, Valerijaus Simuliko, Ramūno Karbauskio, Egidijaus Klumbio, Gintaro Didžioko, Vytauto Einorio, Visvaldo Nekrašo, Petro Papovo, Antano Bauros, Juliaus Veselkos, Rolando Pavilionio, Edvardo Karečkos, Vasilijaus Popovo, Nikolajaus Medvedevo, Jūratės Juozaitienės, prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ar šis Respublikos Prezidento dekretas nurodyta apimtimi neprieštaravo Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsniui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

  1. Respublikos Prezidentas 2001 m. birželio 14 d. išleido dekretą Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“, kurio 1 straipsnyje inter alia nustatyta:

„Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojami šie Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai: <...>

Dariaus ir Girėno medaliu

Jurijus BORISOVAS – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas.“

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šio Respublikos Prezidento dekreto 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Konstitucijai ir ar šis Respublikos Prezidento dekretas nurodyta apimtimi neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsniui.

Šis prašymas Konstituciniame Teisme buvo gautas 2003 m. lapkričio 27 d.

  1. Konstitucinio Teismo pirmininko 2004 m. sausio 6 d. potvarkiu Nr. 2B-04 pagal šį pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo pradėta rengti byla Nr. 02/04.

II

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

Pagal ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto išleidimo metu galiojusį Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsnį Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos aviacijai. Įstatymo 1 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei, reiškia, kad tokie asmenys turėtų būti lojalūs Lietuvos Respublikai. Tačiau, pasak pareiškėjo, Jurijaus Borisovo vadovaujama UAB aviacijos kompanija „Avia Baltika“ nuo 1997 metų „buvo teisėsaugos pareigūnų akiratyje“; pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2002 m. kovo 22 d. iškėlė baudžiamąją bylą pagal 1997 m. gruodžio mėn. surinktą medžiagą dėl UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ dvigubos paskirties prekių įvežimo, taip pat, pareiškėjo teigimu, Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2002 m. lapkričio 4 d. iškėlė dvi baudžiamąsias bylas pagal 1999 m. gegužės 14 d. medžiagą dėl UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ kontroliuojamų prekių įvežimo, kurios vėliau buvo perduotos Generalinei prokuratūrai. Vis dėlto Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, neatsižvelgęs „į šiuos ir kitus faktus“, vadovaudamasis tik Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu (2001 m. birželio 4 d. raštas Nr. 524), kuriame nurodyta, kad J. Borisovas finansiškai rėmė oreivystės sportą, apdovanojo J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu.

III

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento atstovų Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo, Lietuvos Respublikos ordinų kanclerio Andriaus Meškausko, Prezidentūros ordinų reikalų vedėjos Zitos Andrijonienės, Prezidentūros vyriausiosios specialistės teisės klausimais Juditos Kaminskienės paaiškinimai, taip pat suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento atstovų Respublikos Prezidento patarėjo Dariaus Vilimo ir Juditos Kaminskienės papildomi paaiškinimai. Juose teigiama, kad Respublikos Prezidentas, ginčijamu dekretu apdovanodamas J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu, neturėjo duomenų, kurie rodytų šio asmens nelojalumą Lietuvos valstybei, tuo tarpu J. Borisovo parama Lietuvos aviacijos sportui buvo akivaizdi; be to, skiriant J. Borisovui minėtą valstybės apdovanojimą buvo laikomasi Įstatymo nustatytos tvarkos. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas (nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijai, jis neprieštaravo ir jo išleidimo metu galiojusio Įstatymo 128 straipsniui.

IV

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo apklausti liudytojai A. Karpavičius, R. Kurtinaitis, V. Lapėnas, S. Murza, A. Meškauskas, G. Šurkus, A. Žentelis. Iš liudytojų parodymų (taip pat kitos bylos medžiagos) matyti inter alia tai, kad J. Borisovo vadovaujama įmonė prieš Respublikos Prezidentui jį apdovanojant Dariaus ir Girėno medaliu yra skyrusi lėšų (ar kitaip parėmusi) Lietuvos aeroklubui, tarptautinėse (Europos, pasaulio) varžybose Lietuvai atstovavusiai Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinei, Baltijos jūrą oro balionu perskridusiems oreiviams G. Šurkui ir V. Machnorilovui, viešajai įstaigai „Vytauto Lapėno skraidymo mokykla“ ir kt.

Kai kurie iš šių asmenų (R. Kurtinaitis, S. Murza) pateikė ir rašytinius paaiškinimus.

V

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas J. Borisovo pareiškimas, kuriuo jis informavo, kad jam nežinomos jokios kitos jo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu aplinkybės, išskyrus tai, kad jis buvo pakviestas į Prezidentūrą, kur ir buvo įteiktas minėtas apdovanojimas.

VI

  1. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. Valantino raštas (su priedais), kuriame pateikta informacija apie teisėsaugos institucijų atliktą informacijos apie UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklą patikrinimą ir apie baudžiamąsias bylas, iškeltas dėl šios įmonės veiklos (vėliau nutrauktas).
  2. Taip pat buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkės V. Latvienės raštas, kuriame pateikta informacija apie UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ įvairiems subjektams (įstaigoms, organizacijoms) 1996–2002 m. suteiktą labdarą bei paramą.
  3. Buvo gauta ir Lietuvos aeroklubo pažyma, kurioje pateikiama informacija apie UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ skirtas lėšas Lietuvos aeroklubui.

VII

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo apklausti (2006 m. birželio 22 d.) pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovai Seimo narys P. Gražulis ir S. Buškevičius.

  1. Pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovai Seimo narys P. Gražulis ir S. Buškevičius pateikė inter alia šiuos paaiškinimus dėl pareiškėjo prašymo argumentų ir pareiškėjo – Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį Teismą motyvų.

1.1. Pareiškėjas neginčija, kad J. Borisovas prieš Respublikos Prezidentui jį apdovanojant Dariaus ir Girėno medaliu Lietuvos aviacijai yra skyręs lėšų ar kitaip rėmęs Lietuvos aviacijos sportą.

1.2. Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas buvo neaiškus, todėl neatitiko Konstitucijos, nes Įstatyme nebuvo nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokie nuopelnai Lietuvos aviacijai laikytini ypač dideliais, kad už juos būtų galima asmenį apdovanoti Dariaus ir Girėno medaliu. Šiuo atžvilgiu Įstatymas buvo ydingas. Apskritai apdovanojant asmenis valstybės apdovanojimais „yra chaosas“, jais apdovanojami „kas tik nori“; Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia valstybės apdovanojimų skyrimo praktika, kad yra apdovanojami ne „nusipelnę žmonės“, bet daugiausia „reikalingi žmonės“. Tačiau kad asmuo būtų apdovanotas valstybės apdovanojimu, nepakanka vien to, kad jis būtų kam nors suteikęs (tegul ir didelę) finansinę ar materialinę paramą.

1.3. Formaliai, remiantis vien teisiniais kriterijais, J. Borisovo apdovanojimas Dariaus ir Girėno medaliu galbūt ir buvo „teisingas“, bet, vertinant platesniame kontekste, jis buvo abejotinas moraliniu bei politiniu atžvilgiais. Šitoks minėto apdovanojimo vertinimas yra grindžiamas inter alia tuo, kad Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada), kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmais suteikus J. Borisovui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę (2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“) buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija. Pasak pareiškėjo atstovų, jeigu tokia išvada nebūtų buvusi pateikta, Seimo nariams (taip pat ir pareiškėjo atstovams) galbūt nebūtų kilę abejonių dėl J. Borisovo lojalumo Lietuvos valstybei, taip pat dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir Įstatymo 128 straipsniui.

1.4. J. Borisovas visuomenėje yra vertinamas „kaip ypatingai dideles grėsmes keliantis mūsų valstybei“ ir „neturi reputacijos“, manoma, kad jis „yra susikompromitavęs“, nes (gindamas ne Lietuvos, o Rusijos interesus) „darė didžiulį spaudimą <...> Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“. J. Borisovas nebuvo ir nėra lojalus Lietuvos Respublikai. Tai rodo ir jo vadovaujamai UAB aviacijos kompanijai „Avia Baltika“ buvusios iškeltos baudžiamosios bylos, į kurias Respublikos Prezidentas V. Adamkus, apdovanodamas šį asmenį Dariaus ir Girėno medaliu, neatsižvelgė. Taip pat Respublikos Prezidentas neatsižvelgė į „kitus faktus“. Pareiškėjo atstovai negalėjo patikslinti, kokie yra tie „kiti faktai“, į kuriuos, jų manymu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus, spręsdamas dėl minėto valstybės apdovanojimo skyrimo J. Borisovui, turėjo atsižvelgti, bet neatsižvelgė.

1.5. J. Borisovo apdovanojimas Dariaus ir Girėno medaliu, pasak pareiškėjo atstovų, „iš tiesų buvo politinis klausimas“, ir jie tai galėtų įrodyti. Apdovanojant J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija. Šitoks vertinimas grindžiamas inter alia tuo, kad, pasak pareiškėjo atstovų, „yra kalbų“, esą J. Borisovo vadovaujama įmonė yra pervedusi nemažai pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą ir esą minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas ne už paramą Lietuvos aviacijai, bet už paramą V. Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose. Tad Respublikos Prezidentas V. Adamkus, apdovanojęs J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu, turėtų būti pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją.

  1. Per apklausą Konstituciniame Teisme pareiškėjo atstovai nepateikė įrodymų, kad Respublikos Prezidentas žinojo apie J. Borisovo ar jo vadovaujamos įmonės „buvimą teisėsaugos pareigūnų akiratyje“, kad J. Borisovo vadovaujama įmonė yra pervedusi kiek nors pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą ar kad minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas už paramą V. Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose. Nebuvo paaiškinta ir tai, kokie yra pareiškėjo prašyme minimi bei pareiškėjo atstovų minėti „kiti faktai“, į kuriuos Respublikos Prezidentas V. Adamkus turėjo atsižvelgti, spręsdamas dėl minėto valstybės apdovanojimo skyrimo J. Borisovui, tačiau to nepadarė.
  2. Pareiškėjo atstovai įsipareigojo raštu pateikti (iki 2006 m. liepos 31 d.) dar ir papildomus paaiškinimus, kuriuose turėjo būti pateikti inter alia minėti įrodymai. Tokie papildomi paaiškinimai Konstituciniam Teismui nebuvo pateikti. Pareiškėjo atstovai telefonu informavo, kad minėti įrodymai pateikti nebus.

VIII

  1. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti valstybės institucijų atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro G. Švedo, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojo A. Raslano rašytiniai paaiškinimai.
  2. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui taip pat buvo gauti specialistų Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros l. e. p. vedėjo docento dr. G. Mesonio, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docento dr. E. Šileikio rašytiniai paaiškinimai.

IX

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui iš suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento atstovų Juditos Kaminskienės ir Dariaus Vilimo 2006 m. gruodžio 22 d. buvo gauta papildoma informacija apie tai, kad Respublikos Prezidentas 2006 m. gruodžio 22 d. išleido dekretą Nr. 1K-838 „Dėl Lietuvos valstybės medaliais apdovanotų asmenų išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo“, kurio 2 straipsniu pakeitė Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekretą Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“, išbraukdamas iš Dariaus ir Girėno medaliu apdovanotųjų sąrašo Jurijų Borisovą, nes jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuriuo pažemino apdovanotojo vardą. Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 22 d. dekretas Nr. 1K-838 „Dėl Lietuvos valstybės medaliais apdovanotų asmenų išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo“ 2006 m. gruodžio 28 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

  1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Konstitucijai ir ar šis Respublikos Prezidento dekretas nurodyta apimtimi neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsniui.
  2. Pareiškėjas nenurodo konkrečių Konstitucijos nuostatų (normų, principų), kurioms, jo manymu, prieštarauja (nurodyta apimtimi) ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas.
  3. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugsėjo 12 d. priėmė Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą. Įstatymo 124 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

3.1. Įstatyme (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 128 straipsnio nebuvo; Dariaus ir Girėno medalis šiame įstatyme nebuvo numatytas, jis nebuvo numatytas ir kituose tuo metu galiojusiuose įstatymuose.

3.2. Įstatymas buvo keičiamas ir papildomas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“. Pagal šio įstatymo II straipsnio 6 punktą Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 123 straipsnis (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) tapo 128 straipsniu (1991 m. gruodžio 18 d. redakcija). Įstatymu „Dėl Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“ Dariaus ir Girėno medalis nebuvo įsteigtas.

3.3. Seimas 1993 m. liepos 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Dariaus ir Girėno medalio įsteigimo bei Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“, kurio I straipsniu buvo įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis, o II straipsnio 6 punktu Įstatymas (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. priimtu įstatymu „Dėl Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo“) buvo papildytas XX skyriumi „Dariaus ir Girėno medalio statutas“. Šio skyriaus 128 straipsnis buvo išdėstytas taip: „Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos aviacijai.“

3.4. Įstatymas (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo keičiamas ir (arba) papildomas Seimo 1997 m. liepos 3 d. priimtu Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 133 straipsnio papildymo įstatymu, Seimo 1998 m. lapkričio 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymu, Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 95, 96 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymu, tačiau jo 128 straipsnis (1993 m. liepos 1 d. redakcija) keičiamas ir (arba) papildomas nebuvo.

3.5. Seimas 2002 m. birželio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą. Jo 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja Respublikos Prezidentui patvirtinus valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų etalonus (1 punktas), valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimo tvarką (2 punktas), Valstybės apdovanojimų tarybos nuostatus (3 punktas), Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatus (4 punktas).

Respublikos Prezidentas 2003 m. sausio 16 d. dekreto Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“ 1 straipsniu patvirtino Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektus, brėžinius ir etalonus (1 punktas), Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisykles (2 punktas), Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatus (3 punktas), Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatus (4 punktas). Minėto Respublikos Prezidento dekreto 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Šiame kontekste paminėtina, kad Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekretas Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“ „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2003 m. sausio 24 d.

Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi konstitucinis principas, kad teisė negali būti nevieša. Taigi, atsižvelgus į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas), taigi ir Respublikos Prezidento dekretus. Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų.

Atsižvelgiant į Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad galioja tik paskelbti įstatymai, į tai, kad, vadovaujantis bendruoju teisės principu (įtvirtintu ir Konstitucijoje) lex retro non agit, teisės aktų galia turi būti nukreipta tik į ateitį (išskyrus atvejus, kuriuos leidžia bendrasis teisės principas lex beningnior retro agit), konstatuotina, kad Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekreto Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“ (ir juo patvirtintų teisės aktų – šio dekreto sudedamųjų dalių) nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik nuo 2003 m. sausio 24 d., kai šis Respublikos Prezidento dekretas buvo oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“.

Taigi ir Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik 2003 m. sausio 24 d. ir jos negalėjo būti taikomos jokiems santykiams, atsiradusiems iki tos datos.

Paminėtina ir tai, kad, kaip savo 2003 m. spalio 29 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Vyriausybė savo nutarimais negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo arba jo galios netekimo laikas priklausytų nuo kito subjekto išleisto žemesnės galios teisės akto įsigaliojimo. Ši Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarime suformuluota doktrininė nuostata aiškintina kaip išreiškianti bendrą konstitucinį imperatyvą, kad aukštesnės galios teisės akto įsigaliojimo arba galios netekimo laikas neturi ir negali būti padaromas priklausomas nuo žemesnės galios teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo arba galios netekimo ir pan. Tad ir įstatymo įsigaliojimo laikas neturi ir negali būti padarytas priklausomas nuo Respublikos Prezidento dekreto – žemesnės galios teisės akto išleidimo ir įsigaliojimo.

Kartu pažymėtina, kad nei Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekreto Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, Valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“, nei Valstybės apdovanojimų įstatymo priėmimo, oficialaus paskelbimo bei įsigaliojimo laikas, nei šių teisės aktų taikymo pradžios data, nei kitos su tuo susijusios aplinkybės nėra ginčo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

3.6. Įsigaliojus Valstybės apdovanojimų įstatymui Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) neteko galios (Valstybės apdovanojimų įstatymo 44 straipsnis).

3.7. Pagal Valstybės apdovanojimų įstatymo 4 straipsnį valstybės apdovanojimai yra Respublikos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai (išvardyti būtent šiame straipsnyje). Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja ne Respublikos Prezidentas – šiuo medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras (Valstybės apdovanojimų įstatymo 43 straipsnis). Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Dariaus ir Girėno medalis nėra valstybės apdovanojimas. Ši nuostata negali būti taikoma apdovanojimams Dariaus ir Girėno medaliu, paskirtiems pagal iki Valstybės apdovanojimų įstatymo įsigaliojimo galiojusį Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

II

  1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus. Priešingu atveju prašymas grąžintinas pareiškėjui (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnis).
  2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi keldamas savo reikalavimus ir atsikirsdamas. Šio straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, kad Teismas gali pasiūlyti jiems pateikti papildomų įrodymų, taip pat kad Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
  3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

III

  1. Pareiškėjas (sprendžiant inter alia iš pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus paaiškinimų, pateiktų per apklausą Konstituciniame Teisme) neigiamai vertina visą Lietuvoje susiklosčiusią valstybės apdovanojimų skyrimo praktiką, jo teigimu, apdovanojant asmenis valstybės apdovanojimais „yra chaosas“, apdovanojami „kas tik nori“, daugiausia „reikalingi žmonės“. Pareiškėjo nuomone, tokiai praktikai susiformuoti sudarė sąlygas ir Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuris buvo ydingas. Nagrinėjamos problemos (dėl valstybės apdovanojimo skyrimo J. Borisovui) kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas (jo atstovai) itin kritiškai vertina Įstatymo nuostatas dėl apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu; pareiškėjo manymu, tos nuostatos buvo neaiškios ir neatitiko Konstitucijos, nes Įstatyme nebuvo nustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokie nuopelnai Lietuvos aviacijai laikytini ypač dideliais, kad už juos būtų galima asmenį apdovanoti Dariaus ir Girėno medaliu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo Konstitucinio Teismo ištirti kurių nors Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

  1. Pareiškėjo pozicija (ypač atsižvelgus į pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus paaiškinimus, pateiktus per apklausą Konstituciniame Teisme) dėl ginčijamo Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnio ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, atitikties Konstitucijai ir Įstatymo 128 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija) yra grindžiama inter alia šiais argumentais.

Pareiškėjo teigimu, J. Borisovo vadovaujama UAB aviacijos kompanija „Avia Baltika“ nuo 1997 metų „buvo teisėsaugos pareigūnų akiratyje“. J. Borisovas, pasak pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus, nebuvo ir nėra lojalus Lietuvos Respublikai – jis visuomenėje yra vertinamas „kaip ypatingai dideles grėsmes keliantis mūsų valstybei“ ir „neturi reputacijos“, manoma, kad jis „yra susikompromitavęs“.

Taigi, pareiškėjo (jo atstovų) nuomone, Dariaus ir Girėno medaliu buvo apdovanotas nelojalus Lietuvos Respublikai asmuo; jis šiuo medaliu buvo apdovanotas vien už finansinę paramą oreivystės sportui, neatsižvelgus į tai, kad šio asmens vadovaujama įmonė „buvo teisėsaugos pareigūnų akiratyje“, taip pat į „kitus faktus“; formaliai (pagal teisę) Respublikos Prezidentas galbūt ir buvo teisus, apdovanodamas J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu už finansinę paramą Lietuvos aviacijai, tačiau buvo neteisus dėl moralinių, politinių priežasčių.

Tokie pareiškėjo (jo atstovų) argumentai vertintini kaip tikslingumo argumentai: keliamas ne Respublikos Prezidento įgaliojimų skirti valstybinius apdovanojimus įgyvendinimo teisėtumo (konstitucingumo) klausimas, bet kvestionuojama, ar šiuo atveju buvo tikslinga (moralės ir politikos atžvilgiais) įgyvendinti minėtus Respublikos Prezidento įgaliojimus.

  1. Be to, pareiškėjo (jo atstovų) pozicija grindžiama įvairiomis prielaidomis, o kartais ir alogiškais samprotavimais:

3.1. Antai pareiškėjas (jo atstovai) teigia, kad Respublikos Prezidentas neatsižvelgė, nors esą privalėjo atsižvelgti, į šiuos faktus, įvykusius po to, kai 2001 m. birželio 14 d. buvo išleistas Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo inter alia J. Borisovas buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (ir atitinkamus teisės aktus, išleistus vėliau nei ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas):

– baudžiamąsias bylas, pasak pareiškėjo (ir jo atstovų), dėl J.  Borisovo vadovaujamos UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklos, iškeltas „2002 m. kovo 22 d. ir 2002 m. lapkričio 4 d.“;

– Respublikos Prezidento R. Pakso 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo J. Borisovui buvo išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, ir Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvadą („Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), kad Respublikos Prezidento R. Pakso veiksmais suteikus J. Borisovui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus, jeigu ši Konstitucinio Teismo išvada nebūtų buvusi pateikta, Seimo nariams (taip pat ir pareiškėjo atstovams) galbūt nebūtų kilę abejonių dėl ginčijamo Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir Įstatymo 128 straipsniui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2003 m. lapkričio 27 d., taigi dar iki minėtos Konstitucinio Teismo išvados pateikimo.

3.2. Pareiškėjo teigimu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus, spręsdamas dėl J. Borisovo apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu, turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad, pasak pareiškėjo, dėl J. Borisovo vadovaujamos UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklos 2002 m. kovo 22 d. ir 2002 m. lapkričio 4 d. (t. y. jau po to, kai J. Borisovas ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu) buvo iškeltos baudžiamosios bylos, bet ir į „kitus faktus“, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas (jo atstovai), Konstituciniam Teismui pasiūlius, nepaaiškino, kokie yra tie „kiti faktai“, taip pat nepateikė įrodymų, kad Respublikos Prezidentas žinojo apie J. Borisovo ar jo vadovaujamos įmonės buvimą „teisėsaugos pareigūnų akiratyje“.

3.3. Pareiškėjo (jo atstovų) nuomone, jeigu į šias aplinkybes, inter alia minėtus „kitus faktus“, Respublikos Prezidentas būtų atsižvelgęs, valstybės apdovanojimas J. Borisovui, kaip Lietuvos Respublikai nelojaliam asmeniui, nebūtų buvęs skirtas. Tačiau, kadangi J. Borisovas ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu vis dėlto buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, pareiškėjas (jo atstovai) daro prielaidą, kad minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas už paramą V. Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose. Tokia prielaida yra grindžiama tuo, kad, pasak pareiškėjo atstovų Seimo nario P. Gražulio ir S. Buškevičiaus, „yra kalbų“, esą J. Borisovo vadovaujama UAB aviacijos kompanija „Avia Baltika“ yra pervedusi nemažai pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą.

Todėl, pareiškėjo (jo atstovų) teigimu, Respublikos Prezidentas V. Adamkus, apdovanojęs J. Borisovą Dariaus ir Girėno medaliu, turėtų būti pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas (jo atstovai) nepateikė jokių įrodymų, kad J. Borisovo vadovaujama įmonė yra pervedusi kiek nors pinigų į Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus fondą ar kad minėtas valstybės apdovanojimas J. Borisovui buvo paskirtas už paramą V. Adamkui Respublikos Prezidento rinkimuose, ar kad apskritai J. Borisovas rėmė V. Adamkų.

3.4. Visi čia suminėti pareiškėjo (jo atstovų) argumentai (prielaidos), ypač atsižvelgiant į tai, kad nepateikiami įrodymai, vertintini kritiškai. 

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 34 straipsnį kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi pateikti įrodymus, įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi keldamas savo reikalavimus.

  1. Taigi, kaip paaiškėjo rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Konstitucijai ir ar šis Respublikos Prezidento dekretas nurodyta apimtimi neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsniui, yra grindžiamas ne teisiniais, bet kitokiais motyvais.
  2. Byla pagal prašymą, kuris grindžiamas ne teisiniais motyvais ir įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, Konstituciniame Teisme nenagrinėtina, nes toks pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo, inter alia jo 69 straipsnio 1 dalies 5 punkto (pagal kurį, kaip minėta, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais) reikalavimų.
  3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Respublikos Prezidentas 2006 m. gruodžio 22 d. išleido dekretą Nr. 1K-838 „Dėl Lietuvos valstybės medaliais apdovanotų asmenų išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo“, kurio 2 straipsnyje nustatyta:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Valstybės apdovanojimų tarybos patarimą,

k e i č i u  2001 m. birželio 14 d. dekretą Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“, išbraukdamas iš Dariaus ir Girėno medaliu apdovanotųjų sąrašo Jurijų BORISOVĄ, kurio padarytas tyčinis nusikaltimas žemina apdovanotojo vardą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis).“

Šis dekretas 2006 m. gruodžio 28 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“.

  1. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti ir kad jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti" aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo įgaliojimus tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad pagal Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 22 d. dekretą Nr. 1K-838 „Dėl Lietuvos valstybės medaliais apdovanotų asmenų išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo“ Jurijus Borisovas buvo išbrauktas iš apdovanotųjų Dariaus ir Girėno medaliu sąrašo, taigi neteko minėto apdovanojimo, teisena byloje pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Konstitucijai ir ar šis Respublikos Prezidento dekretas nurodyta apimtimi neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsniui, nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, 34 straipsnio 3, 4 dalimis, 69 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Nutraukti pradėtą teiseną byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1373 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ (Žin., 2001, Nr.  57-2029) 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojamas Jurijus Borisovas – UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ prezidentas, Lietuvos aviatorių rėmėjas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir ar šis Respublikos Prezidento dekretas nurodyta apimtimi neprieštaravo Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 128 straipsniui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                               Armanas Abramavičius

                                                                                                        Toma Birmontienė

                                                                                                        Kęstutis Lapinskas

                                                                                                        Zenonas Namavičius

                                                                                                        Ramutė Ruškytė

                                                                                                        Vytautas Sinkevičius

                                                                                                        Stasys Stačiokas

                                                                                                        Romualdas Kęstutis Urbaitis