Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-163/2020 GRĄŽINIMO

2020 m. lapkričio 19 d. Nr. KT197-A-S182/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] (toliau kartu – ir pareiškėjai) prašymą Nr. 1A-163/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjų prašymo visumos matyti, kad jie prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja kai kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos tiek, kiek jos, pasak pareiškėjų, neužtikrina galimybės ekonomiškai silpnesnei ir mažiau patyrusiai teisiniuose klausimuose proceso šaliai efektyviai ginti savo pažeistas teises teisme, be kita ko, reikalauti žalos atlyginimo iš, pareiškėjų vertinimu, stipresnės proceso šalies.

2. Iš pareiškėjų prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjai, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės kreditoriai, 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkui padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad jo turinys išimtinai yra grindžiamas trečiųjų asmenų, pasak pareiškėjų, neteisėtais veiksmais, tačiau pareiškime nenurodyti galimai neteisėti asmenų, susijusių su įmonės valdymu, veiksmai, atitinkantys ginčo atveju taikytiname Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus tyčinio bankroto nustatymo kriterijus, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme; žalos atsiradimas taip pat grindžiamas ne galimai neteisėtais asmenų, susijusių su minėtos bendrovės valdymu, veiksmais, lėmusiais tyčinį bankrotą, tačiau trečiųjų asmenų veiksmais, prašant priteisti žalą tiesiogiai pareiškėjams, todėl ir toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas minėtos bendrovės bankroto byloje. Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydami šią Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti prašymą dėl minėtos bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties CPK nustatyta tvarka neskundė kasacinės instancijos teismui.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. KT104-A-S97/2020).

7. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad jie savo konstitucinių teisių pažeidimą iš esmės sieja su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuria minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

7.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. CPK 342 straipsnyje nustatyta, kad kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 345 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos (1 dalis); asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis).

7.2. Kaip minėta, pareiškėjai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties kasacine tvarka neskundė. Pažymėtina, kad šiuo metu nėra pasibaigęs CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kasaciniam skundui paduoti.

Taigi pareiškėjai prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir dėl pareiškėjų nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą, o pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjams jų prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjams [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-163/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Gediminas Mesonis

                                                                   Vytas Milius

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Janina Stripeikienė

                                                                   Dainius Žalimas