Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-176/2020

2020 m. lapkričio 12 d. Nr. KT191-A-S176/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-176/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo Konstituciniam Teismui pateikto prašymo visumos matyti, kad jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti, ar gali būti dėl jo taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atgaline data, taip pat ištirti, ar Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – Pravieniškių PN-AK), atsisakydama kreiptis į teismą, kad pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30, 109 straipsnių.

2. Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas kreiptis į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 22 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Šiame rašte, be kita ko, pažymėta, kad pagal BK 51 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) dvidešimties metų terminas, kuriam suėjus gali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. balandžio 24 d., todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1671 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 22 d. rašte nurodytą atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu.

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento raštuose išdėstytais atsakymais ir prašydamas įpareigoti Pravieniškių PN-AK iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skunde keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Regionų apygardos administracinis teismas šioje nutartyje taip pat išaiškino, kad pareiškėjas gali kreiptis į Kauno apygardos teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateikė kreipimąsi Kauno apygardos teismui, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento raštuose išdėstytais atsakymais ir prašydamas įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad, nesant laisvės atėmimo vietos administracijos teikimo, teismas neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų spręsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimo. Pareiškėjas dėl minėto Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko rašto pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. spalio 31 d. raštu informavo pareiškėją, kad ginčijamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko raštas nėra procesinis sprendimas, todėl Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. spalio 31 d. rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. rugsėjo 15 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. rugsėjo 18 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, iš pareiškėjo Konstituciniam Teismui pateikto prašymo visumos matyti, kad jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą inter alia prašydamas išaiškinti, ar gali būti dėl jo taikoma BK 51 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atgaline data.

5.1. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą Nr. KT115-A-S107/2020, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą išaiškinti, ar gali būti dėl jo taikoma BK 51 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atgaline data.

Vadinasi, pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą pakartotinai ir pateikė tapatų (analogišką) prašymą, kuriame keliamo klausimo priimtinumas jau yra įvertintas nurodytame Konstitucinio Teismo sprendime.

5.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Šis atsisakymo pagrindas mutatis mutandis taikytinas ir tais atvejais, jeigu tapataus (analogiško) prašymo priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas atsisakyti nagrinėti šį prašymą (2020 m. vasario 5 d. sprendimai Nr. KT14-A-S14/2020 ir Nr. KT18-A-S18/2020, 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT28-A-S26/2020).

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Pravieniškių PN-AK, atsisakydama kreiptis į teismą, kad pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, nepažeidė Konstitucijos 30, 109 straipsnių.

6.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ne dėl visų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, o tik dėl tų, kurie nurodyti Konstitucijos 105 straipsnio 1, 2 dalyse; Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirta vertinti kitų institucijų (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės) priimtų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT59-A-S54/2020, 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. KT118-A-S109/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT123-A-S114/2020); Konstitucinis Teismas nevertina valstybės institucijų ar įstaigų veiksmų ar neveikimo (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

6.2. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti Pravieniškių PN-AK sprendimo atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

8. Pažymėtina, kad pareiškėjo pakartotinis kreipimasis gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių (2020 m. vasario 5 d. sprendimai Nr. KT14-A-S14/2020 ir Nr. KT18-A-S18/2020, 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT28-A-S26/2020).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-176/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai     Elvyra Baltutytė

                                                             Gintaras Goda

                                                             Vytautas Greičius

                                                             Gediminas Mesonis

                                                             Vytas Milius

                                                             Daiva Petrylaitė

                                                             Janina Stripeikienė

                                                             Dainius Žalimas