Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-111/2020

2020 m. spalio 13 d. Nr. KT179-A-S165/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-111/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 382 straipsnio „Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys“ 3 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 5 punktas tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nėra nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ar nutartį dėl apeliacinės instancijos teismo ar teisėjo šališkumo.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pareiškėją išteisino nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 4 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. birželio 10 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. birželio 12 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštarauja BPK 382 straipsnio 3 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 5 punktas tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nėra nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ar nutartį dėl apeliacinės instancijos teismo ar teisėjo šališkumo.

6. Pažymėtina, kad pagal BPK 382 straipsnį „Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti nutartį inter alia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (5 punktas). BPK 383 straipsnyje „Nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo kasacinės instancijos teisme pagrindai“ nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais. BPK 369 straipsnio „Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai“ 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu padaryta esminių šio kodekso pažeidimų. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi, be kita ko, tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog BPK 58 ir 59 straipsnių, nustatančių nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus ir tvarką, pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (inter alia 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2007, 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2008, 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2013).

Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal BPK 382 straipsnį, kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šiame straipsnyje nurodytų nutarčių, be kita ko, nutartį panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kai yra padaryta esminių BPK pažeidimų inter alia tokių šio kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, kuria buvo atmestas pareiškėjo kasacinis skundas, įvertino pareiškėjo teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo ir konstatavo, kad pareiškėjo įsitikinimas, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas yra šališkas, nepagrįstas argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo kasaciniame skunde nepateikta jokių įtikinamų, pagrįstų faktais argumentų, kurie būtų susiję su galimu subjektyviu ar objektyviu konkretaus teisėjo, nagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, šališkumu, tokie faktai nenustatyti ir byloje; vien tai, kad, subjektyviu pareiškėjo manymu, teisėjas gali būti susijęs su ikiteisminiu tyrimu, kurį atlieka ikiteisminio tyrimo institucija, atlikusi tyrimą ir byloje dėl pareiškėjo, nepagrindžia BPK nustatytų teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindų.

8. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

9. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT122-A-S113/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. KT149-A-S138/2020).

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-111/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai        Elvyra Baltutytė
                                                                Gintaras Goda
                                                                Vytautas Greičius
                                                                Danutė Jočienė
                                                                Gediminas Mesonis
                                                                Vytas Milius
                                                                Daiva Petrylaitė
                                                                Janina Stripeikienė
                                                                Dainius Žalimas