Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PAREIŠKĖJO VILNIAUS APYGARDOS TEISMO PRAŠYMĄ IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2020 m. rugsėjo 18 d. Nr. KT170-S156/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą Nr. 1B-13/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymas ,,ištirti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) 90 straipsnis, kiek jame nėra nustatytų teisėjo atleidimo iš pareigų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Lietuvos Teismų įstatymo 90 straipsnio 5 punkto) pagrindu tvarkos ir procedūrų, atitinkančių konstitucinio tinkamo teisinio proceso reikalavimus“.

2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigų procedūrų teisėtumo. Ieškovas civilinėje byloje prašo panaikinti, be kita ko, Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 13P-144-(7.1.2) „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“, Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretą Nr. 1K-45 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Egidijų Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ (toliau – Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretas) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. XIII-2436 „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ (toliau – Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas).

Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu, vadovaujantis Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu ir atsižvelgiant į Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretą, ieškovas buvo atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

3. Pareiškėjas, nagrinėdamas tą pačią civilinę bylą, Konstituciniam Teismui buvo pateikęs prašymą Nr. 1B-2/2020, kuriame prašė ištirti, be kita ko, Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 5 punktui, 116 straipsniui, tačiau Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KT48-S44/2020 nurodytą prašymą grąžino pareiškėjui, kadangi pareiškėjas savo prašymo nepagrindė teisiniais argumentais.

4. Taigi pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu Nr. 1B-13/2020 ne šalindamas Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendime nurodytus prašymo Nr. 1B-2/2020 trūkumus, o pateikdamas naują prašymą dėl anksčiau neginčyto Teismų įstatymo 90 straipsnio (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Teismų įstatymo 90 straipsnis (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nėra nustatytos teisėjo atleidimo iš pareigų, kai jis savo poelgiu pažemina teisėjo vardą, tvarka ir procedūros, atitinkančios konstitucinius tinkamo teisinio proceso reikalavimus.

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijai, nurodo, kad šiame straipsnyje nustatyti tik subjektai, turintys kompetenciją priimti tam tikrus su teisėjo atleidimu iš pareigų susijusius sprendimus, tačiau nenustatyta tokių sprendimų priėmimo tvarka ir procedūros, atitinkančios tinkamo teisinio proceso reikalavimus, nors nustatyti tokią tvarką ir procedūras Teismų įstatyme įstatymų leidėjas yra įpareigotas pagal Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalį, 115 straipsnį ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas.

Pasak pareiškėjo, tinkamo teisinio proceso reikalavimai yra pažeidžiami dėl to, kad Teismų įstatymo 90 straipsnyje (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) nėra įtvirtinta: 1) iš pareigų atleidžiamo teisėjo teisė susipažinti su teisėjo atleidimo procese dalyvaujančioms institucijoms (Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Seimui) pateikta informacija, įvertinti šią informaciją, duoti dėl jos paaiškinimus, pareikšti prašymus; 2) visų teisėjo atleidimo procese dalyvaujančių institucijų pareiga motyvuoti priimamus sprendimus; 3) reikalavimas užtikrinti, kad visoms minėtoms teisėjo atleidimo procese dalyvaujančioms institucijoms būtų pateikta visa atitinkamam sprendimui priimti reikalinga informacija.

Taigi pareiškėjas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad Teismų įstatymo 90 straipsnyje (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) nėra įtvirtinta tinkamo teisinio proceso garantijų.

6. Pažymėtina, kad ginčijamame Teismų įstatymo 90 straipsnyje (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) „Teisėjo atleidimas iš pareigų“ yra: nustatyti teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindai (1, 2 dalys); įtvirtinta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu (3 dalis (2008 m. liepos 3 d. redakcija)); reglamentuojamas Apeliacinio teismo teisėjų, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ir apylinkės teismo teisėjų atleidimas iš pareigų (4–6 dalys); nustatyta, kad dėl teisėjo atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Konstitucinio Teismo teisėju arba Vyriausybės nariu (7 dalis (2008 m. liepos 3 d. redakcija)); įtvirtinta, kad kai Respublikos Prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėją iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi, iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų; įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šio įstatymo arba Seimo statuto nustatyta tvarka sprendimas dėl teisėjo atleidimo nepriimamas, Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką (8 dalis (2013 m. spalio 8 d. redakcija)); nustatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (9 dalis (2013 m. spalio 8 d. redakcija)).

Paminėtina, kad pagal Teismų įstatymo preambulę jame nustatytas teismų organizavimo ir veiklos, teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas Konstitucijoje įtvirtintais principais.

7. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašyme nesiremia su Teisėjų tarybos veikla susijusiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kurios yra reikšmingos pareiškėjo prašyme nurodytu aspektu vertinant Teismų įstatymo 90 straipsnyje (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą.

7.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos normos yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams (1994 m. gruodžio 1 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai); pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (inter alia 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (inter alia 2000 m. vasario 23 d., 2012 m. gegužės 2 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs inter alia su kitais konstituciniais principais, kaip antai atsakingo valdymo (inter alia 2019 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai); pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį atsakingo valdymo principą, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

7.3. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 18 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį, pagal kurią dėl teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, yra konstatavęs, kad ši teisėjų institucija negali veikti taip, kad būtų nesilaikoma tinkamo teisinio proceso reikalavimų, taip pat kad šios teisėjų institucijos patarimas Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėją turi būti duodamas griežtai laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų (2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad minėtos teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį atleisti iš teisėjo pareigų (o jeigu yra atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui), turi būti aiškiai išdėstyti (2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).

8. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamas Teismų įstatymo 90 straipsnis (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) neužkerta kelio Teisėjų tarybai nagrinėjant klausimą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstituciją paisyti visų iš jos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų ir priimti aiškius, racionaliai argumentuotus sprendimus.

Šiame kontekste paminėtina, kad tai, ar atleidžiant Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų buvo laikomasi tinkamo teisinio proceso reikalavimų, yra fakto klausimas. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai (2007 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai, 2019 m. sausio 23 d. sprendimas). Paminėtina ir tai, kad Teisėjų tarybos aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra Konstitucinio Teismo kompetencijos dalykas.

9. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme ištirti Teismų įstatymo 90 straipsnio (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

10. Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2003 m. gegužės 13 d., 2013 m. gegužės 2 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai).

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnis (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštarauja Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

13. Kaip minėta, pareiškėjo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, ieškovui ginčijant inter alia Prezidento 2019 m. rugpjūčio 16 d. dekretą ir Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas Teismų įstatymo 90 straipsnio (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) atitiktį Konstitucijai, nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl šių Respublikos Prezidento ir Seimo aktų konstitucingumo.

Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu tikslu pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą ginčydamas ne teisės aktus, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, o tik Teismų įstatymo 90 straipsnio (su 2013 m. spalio 8 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, konstitucingumą.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, pareiškėjas, nagrinėdamas tą pačią civilinę bylą, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu Nr. 1B-13/2020 ne šalindamas Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendime nurodytus prašymo Nr. 1B-2/2020 trūkumus, o pateikdamas naują prašymą.

Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendime inter alia pažymėjo, kad pareiškėjas, prašyme Nr. 1B-2/2020 grįsdamas savo abejones dėl Seimo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimo atitikties Konstitucijai, nepateikė aiškios savo pozicijos dėl Konstitucijoje įtvirtintų atskirų teisėjo, inter alia Aukščiausiojo Teismo teisėjo, atleidimo iš pareigų pagrindų, t. y. teisėjo atleidimo iš pareigų, kai jis savo poelgiu pažemina teisėjo vardą (115 straipsnio 5 punktas), ir specialaus Aukščiausiojo Teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindo – jo pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka šiurkščiai pažeidus Konstituciją arba sulaužius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas (116 straipsnis), santykio tuo atveju, kai iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo atleidžiamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą Nr. 1B-13/2020 ,,ištirti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649) 90 straipsnis, kiek jame nėra nustatytų teisėjo atleidimo iš pareigų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkto (Lietuvos Teismų įstatymo 90 straipsnio 5 punkto) pagrindu tvarkos ir procedūrų, atitinkančių konstitucinio tinkamo teisinio proceso reikalavimus“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas