Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-108/2020 DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. KT149-A-S138/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-108/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo principams neprieštarauja šios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos:

­– 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktai, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalis, 369 straipsnis tiek, kiek pagal juos, pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikiama teisė atsisakyti priimti kasacinį skundą net ir tuo atveju, kai nuteistasis kasaciniame skunde pateikia teisinius argumentus, kodėl, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (arba) padarė esminių BPK pažeidimų;

372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikiama teisė atsisakyti priimti kasacinius skundus nurodant bet kokius motyvus, kurių atitiktis įstatymui netikrinama ir nekontroliuojama;

­– 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, kasatoriui suteikiama teisė ištaisyti kasacinio skundo trūkumus, tačiau nenumatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasatoriui, išnaudojusiam visą įstatymo nustatytą kasaciniam skundui parengti skirtą trijų mėnesių terminą, būtų suteikiamas konkretus papildomas terminas tiems trūkumams ištaisyti.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, kadangi jis neatitiko BPK 368 straipsnio reikalavimų bei apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių ir atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. birželio 5 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. birželio 8 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad jo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 5, 10 punktuose, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. liepos 14 d. potvarkiu Nr. 2A-172 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Minėta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. birželio 5 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. birželio 8 d., o dėl pareiškėjo kasacinio skundo priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kiek ji susijusi su pareiškėjo ginčijamomis BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktų, 5 dalies, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies, 369 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino, kiek jis susijęs su nurodytomis pareiškėjo ginčijamomis BPK nuostatomis.

7. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktų, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies, 369 straipsnio tiek, kiek pagal juos, pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikiama teisė atsisakyti priimti kasacinį skundą net ir tuo atveju, kai nuteistasis kasaciniame skunde pateikia teisinius argumentus, kodėl, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (arba) padarė esminių BPK pažeidimų, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3 punktą kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. BPK 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalyje inter alia nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (arba) yra padaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BPK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

7.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo pripažinti, jog BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktai, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalis, 369 straipsnis tiek, kiek jo nurodyta, prieštarauja Konstitucijai, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, iš esmės jis nesutinka su dėl jo priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti bylą kasacine tvarka dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat su tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija pareiškėjo nurodytus teisinius argumentus, pagrindžiančius BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, vertino taip, tarsi byla būtų nagrinėjama iš esmės, o taip, pareiškėjo įsitikinimu, neturėtų būti sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą. Taigi iš esmės pareiškėjas nesutinka su kasacinio teismo formuojama BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktų, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies, 369 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika.

Vadinasi, pareiškėjas kelia BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktų, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies, 369 straipsnio aiškinimo ir taikymo teismuose klausimą.

7.3. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas); teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (2010 m. gegužės 3 d. sprendimas); nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT49-A-S36/2019, 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. KT138-A-S127/2020, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT145-A-S134/2020).

7.4. Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktų, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies, 369 straipsnio tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, suteikiama teisė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakyti priimti kasacinius skundus nurodant bet kokius motyvus, kurių atitiktis įstatymui netikrinama ir nekontroliuojama, atitiktį Konstitucijai.

8.1. Pareiškėjas šią savo prašymo dalį iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, lingvistiškai aiškinant šią BPK nuostatą galima daryti išvadą, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas priimti kasacinius skundus, turi teisę remtis net ir neteisiniais motyvais.

8.2. Pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 3 dalį kasacinio skundo priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų atrankos kolegija. Pagal minėto straipsnio 5 dalį kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama; jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai.

8.3. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis imperatyvas, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – teismo baigiamajame akte turi būti tiek argumentų, kiek jų pakaktų šiam teismo aktui pagrįsti (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

8.4. Paminėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad teisės aktų negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, aiškinant būtina taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus, be kita ko, sisteminį, loginį ir kt. (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. KT109-A-S101/2020).

8.5. Vadinasi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalyje nėra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos teisė atsisakyti priimti kasacinį skundą bet kokiais, t. y. neteisiniais, motyvais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

8.6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT125-A-S116/2020, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT143-A-S132/2020).

8.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

9. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalies tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, kasatoriui suteikiama teisė ištaisyti kasacinio skundo trūkumus, tačiau nenumatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasatoriui, išnaudojusiam visą įstatymo nustatytą kasaciniam skundui parengti skirtą trijų mėnesių terminą, būtų suteikiamas konkretus papildomas terminas tokiems trūkumams ištaisyti, atitiktį Konstitucijai.

9.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (671 straipsnio 2 dalis).

9.2. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejones dėl BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, teigia, kad įstatymų leidėjas šioje BPK nuostatoje, viena vertus, numatęs galimybę kasatoriui taisyti kasacinio skundo trūkumus, kita vertus, nenustatęs teismui teisės ir pareigos įvardyti konkrečius trūkumus ir nustatyti konkretų terminą, per kurį šie trūkumai turėtų būti pašalinti, nukrypo nuo Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisinio tikrumo principų reikalavimų.

9.3. Sprendžiant dėl šios pareiškėjo prašymo dalies priimtinumo, pažymėtina, kad BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalyje nustatyta: „Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.“ Pagal BPK 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos.

9.4. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose, inter alia įstatymuose, reglamentuojančiuose baudžiamojo proceso santykius, negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis, taip pat kad įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

9.5. Kaip matyti iš šalinant prašymo trūkumus pareiškėjo pateiktos papildomos informacijos, pareiškėjo prašymas dėl BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalies atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiamas tuo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą kasatoriai, neišnaudoję viso trijų mėnesių termino kasaciniam skundui paduoti, turi dar vieną galimybę, ištaisę kasacinio skundo trūkumus, pateikti kasacinį skundą, o kasatoriai, išnaudoję visą trijų mėnesių terminą kasaciniam skundui paduoti, tokios galimybės neturi. Taigi pats pareiškėjas savo prašyme pripažįsta, kad kasatoriai turi pasirinkimą ir gali nuspręsti, kuriuo momentu per visą trijų mėnesių terminą paduoti kasacinį skundą, be to, pareiškėjo vertinimu, įstatymų leidėjas nustatė ganą ilgą terminą kasaciniam skundui paduoti.

9.6. Taigi pareiškėjas savo prašyme teisiškai nepagrindžia, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, turėdamas teisę nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, be kita ko, kreipimosi į teismą terminus, ir siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, negali pasirinkti ir nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turėtų teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, laikydamasis įstatyme nustatyto trijų mėnesių nuo ginčijamo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos.

9.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalindamas jo trūkumus pateiktoje patikslintoje informacijoje nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo principams, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

9.8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

9.9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo prašymo dalį ištirti BPK 372 straipsnio 6 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

9.10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl BPK 372 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijai terminas, įsiteisėjo 2020 m. balandžio 14 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-108/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo principams neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalies 3, 4 punktai, 368 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalis, 369 straipsnis tiek, kiek pagal juos, pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikiama teisė atsisakyti priimti kasacinį skundą net ir tuo atveju, kai nuteistasis kasaciniame skunde pateikia teisinius argumentus, kodėl, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (arba) padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suteikiama teisė atsisakyti priimti kasacinius skundus nurodant bet kokius motyvus, kurių atitiktis įstatymui netikrinama ir nekontroliuojama.

­2. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-108/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, kasatoriui suteikiama teisė ištaisyti kasacinio skundo trūkumus, tačiau nenumatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasatoriui, išnaudojusiam visą įstatymo nustatytą kasaciniam skundui parengti skirtą trijų mėnesių terminą, būtų suteikiamas konkretus papildomas terminas tokiems trūkumams ištaisyti.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas