Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-78/2020

2020 m. liepos 29 d. Nr. KT134-A-S124/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-78/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašo ištirti:

ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatoms neprieštarauja CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalys tiek, kiek jose nustatyta, kad kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos ir asmenims, praleidusiems šį terminą, praleistas terminas negali būti atnaujintas; šio kodekso 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta galimybė atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; šio kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas, jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, taip pat juridinio asmens kasacinį skundą gali surašyti tik tie juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, kurie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; šio kodekso 350 straipsnio 1 dalis, kurioje, pasak pareiškėjo, nustatytas kasacinių skundų atrankos modelis;

ar Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalis, CPK 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalis, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalis, 688 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalis, 689 straipsnio (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1, 2, 4–6 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, privačiam asmeniui – antstoliui – suteikta teisė vykdyti privataus fizinio asmens turto konfiskavimą be teismo leidimo bei savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti privataus fizinio asmens nuosavybę.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl pareiškėjo ginčijamų CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalių tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Europos Sąjungos teisės aktams.

2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. kovo 27 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. kovo 30 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

4. Kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2019 m. spalio 17 d. sprendime Nr. KT35-A-S24/2019, priimtame pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą Nr. 1A-7/2019, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau.

4.1. Taigi, sprendžiant pareiškėjo prašymo Nr. 1A-78/2020 priėmimo klausimą, nevertinami pareiškėjo prašyme nurodyti teismų sprendimai, kurie įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.

4.2. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo Nr. 1A-78/2020 priimtinumo kontekste aktualūs šie pareiškėjo nurodyti teismų sprendimai: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria nutrauktas apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d. galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo konstatavus, kad šiame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK nustatytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kasaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą konstatavus, kad prašymas dėl termino atnaujinimo iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais dėl būtinumo atnaujinti praleistą terminą, be to, terminas praleistas žymiai (beveik tris mėnesius) ir antrą kartą paduoto kasacinio skundo turinio trūkumai neištaisyti.

4.3. Minėta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. kovo 27 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. kovo 30 d., o vėliausia dėl pareiškėjo kasacinių skundų priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 19 d.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. KT116-A-S108/2020); pagal Konstituciją jos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami bendro pobūdžio prašymus ištirti jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. KT116-A-S108/2020).

6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 350 straipsnio 1 dalis, kurioje, pasak pareiškėjo, nustatytas kasacinių skundų atrankos modelis.

6.1. CPK 350 straipsnio ,,Kasacinio skundo priėmimo tvarka“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija; kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių; kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka.

6.2. Pareiškėjo prašymas ištirti CPK 350 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamų duomenų matyti, jog kasacinis teismas kasmet atrenka nagrinėti tik kas 5–6 pateiktą kasacinį skundą; viešojoje erdvėje išreiškiamas nepasitenkinimas dėl to, kad galiojantis kasacinių skundų atrankos modelis neužtikrina teisingumo valstybėje; bylų peržiūrėjimas kasacine tvarka asmenims nepasiekiamas; pareiškėjo iškelti klausimai yra svarbūs formuojant vienodą Lietuvos Respublikos teismų praktiką.

Taigi pareiškėjas prašyme pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, kurių apskritai nesieja su galimu savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimu.

6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą pateikdamas bendro pobūdžio prašymą ištirti CPK 350 straipsnio 1 dalies konstitucingumą, o ne siekdamas apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 350 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai.

6.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalių, 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, 688 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalies, 689 straipsnio (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1, 2, 4–6 dalių, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 19 d. nutartys buvo priimtos ne pareiškėjo ginčijamų CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalių, 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, 688 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalies, 689 straipsnio (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1, 2, 4–6 dalių, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalies nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, pagrindu.

Vadinasi, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

7.2. Minėta, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalių, 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, 688 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalies, 689 straipsnio (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1, 2, 4–6 dalių, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai.

7.4. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Pareiškėjas prašo ištirti ir CPK 345 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1, 2 dalių, 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 350 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį CPK nuostatoms.

8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT20-A-S20/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT57-A-S52/2020, 2020 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. KT111-A-S103/2020).

8.2. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

8.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

10. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti jame nurodytų įstatymų atitiktį Konstitucijai ir CPK, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas


nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-78/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Dainius Žalimas