Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-95/2020

2020 m. liepos 23 d. Nr. KT131-A-S122/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-95/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalis (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, tuo atveju, kai šią transporto priemonę valdė ar ja naudojosi pats transporto priemonės savininkas.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui paskirta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda už tai, kad tiriant administracinį nusižengimą jis nenurodė duomenų apie jam priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį (save) ir taip pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarimo panaikinimo ir šį nutarimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. gegužės 5 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai prašo ištirti tiek, kiek šioje dalyje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie save tuo atveju, kai nusižengimo padarymo metu pats transporto priemonės savininkas (valdytojas) valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone.

5.1. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) inter alia nustatyta:

Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. <...>“

5.2. Pažymėtina, jog SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) inter alia buvo nustatyta, kad, „<...> policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. <...>“ Nors ši dalis vėliau buvo pakeista, inter alia Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. priimtu įstatymu, joje nustatytas teisinis reguliavimas pareiškėjo ginčijamu aspektu nepakito.

Taigi SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas pareiškėjo ginčijamu aspektu yra tapatus įtvirtintajam SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija), t. y. pagal jį transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo nurodyti pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla administracinė atsakomybė.

6. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas, be kita ko, tyrė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris, kaip minėta, pareiškėjo ginčijamu aspektu yra tapatus įtvirtintajam SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija), atitiktį Konstitucijai.

6.1. Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarime, be kita ko, pripažino, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalis (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie savo šeimos narį (vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, neprieštaravo Konstitucijai.

6.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) konstitucingumą prašo ištirti tiek, kiek joje nenumatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti duomenų apie save, jis prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį tai pačiai Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatai, kaip ir konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas.

6.3. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarime inter alia konstatavo, jog:

Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei;

aiškinant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį kartu su Konstitucijos 23 straipsniu pažymėtina, kad žmogus, naudodamasis 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali inter alia nevykdyti jam kaip nuosavybės objekto savininkui įstatymų nustatytų pareigų;

nuosavybė įpareigoja; transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Taigi įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, gali, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, nustatyti tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą;

Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) ja remdamasis galėtų neatlikti pareigų, susijusių su jam priklausančia transporto priemone, inter alia galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja. Be to, vien tokių duomenų nurodymas policijos pareigūnui pats savaime nėra parodymų davimas prieš tam tikrą asmenį, inter alia savo šeimos narį.

6.4. Kartu paminėtina, kad Konstitucinis Teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 12 d. nutarimą, atsižvelgė ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos nuostatas dėl teisės tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kaip antai: gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/97), 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02)), tai tik asmens, kuris įregistruotas kaip automobilio savininkas, pareiga pateikti informaciją, kas vairavo automobilį; paprastas faktas – asmuo, kuris vairavo automobilį, – pats savaime nėra kaltinantis (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/97)). Pažymėtina, kad minėtoje byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę, be kita ko, buvo sprendžiama dėl asmens, kuris, kaip ir pareiškėjas, buvo nubaustas už tai, kad, remdamasis teise neduoti parodymų prieš save, atsisakė įgaliotai institucijai pateikti duomenis apie tai, kad tam tikru metu pats vairavo jam priklausantį automobilį.

6.5. Taigi minėtoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tyrė teisinio reguliavimo, kuriam, kaip minėta, pareiškėjo ginčijamu aspektu yra tapatus įtvirtintasis SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija), atitiktį Konstitucijai inter alia pareiškėjo prašymo kontekste reikšmingu aspektu.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tokio turinio teisinis reguliavimas, kurio atitiktis Konstitucijai yra įvertinta Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarime.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

9. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-95/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas