Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

 Nuasmeninta

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS 

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-69/2020

2020 m. liepos 15 d. Nr. KT121-A-S112/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-69/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad jie prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams neprieštaravo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis (2017 m. lapkričio 21 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjų, nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų priimti sprendimą leisti fiziniam asmeniui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius perrašyti jo įsteigtam juridiniam asmeniui;

Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjų, nenustatyta pareiškėjo teisė teikti teismui prašymą patikrinti taikos sutarties projekto atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams tuo atveju, kai atsakovas nesutinka sudaryti taikos sutarties;

Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams neprieštarauja ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjų, pagal ją viešojo administravimo subjektas turi teisę nesutikti pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo;

Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams neprieštarauja ABTĮ 791 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1, 3 dalys tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nustatyta viešojo administravimo subjekto teisė nesutikti perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos [duomenys neskelbiami] regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) 2013 m. spalio 28 d. išdavė pareiškėjui [duomenys neskelbiami] leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (toliau – leidimas).

Pareiškėjai 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu [duomenys neskelbiami] išduotą leidimą perrašyti [duomenys neskelbiami]. Departamentas 2017 m. gruodžio 29 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, kadangi Medžioklės įstatyme nenumatyta galimybė perrašyti (perleisti) leidimą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ne konkurso tvarka. Departamentas, be kita ko, nurodė, kad, panaikinus leidimą medžioklės plotų naudotojo prašymu, teisės aktų nustatyta tvarka būtų organizuojamas naujas leidimo išdavimo konkursas, kuriame Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka galėtų dalyvauti leidimą norintys gauti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, kuriame pareiškėjai prašė panaikinti Departamento 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos leidimą, išduotą [duomenys neskelbiami], perrašyti [duomenys neskelbiami]. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. kovo 19 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėjai prašo ištirti Medžioklės įstatymo 10 straipsnio „Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas“ 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai tiek, kiek joje, pasak pareiškėjų, nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį teismas galėtų priimti sprendimą leisti fiziniam asmeniui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius perrašyti jo įsteigtam juridiniam asmeniui.

5.1. Iš pareiškėjų prašymo matyti, jog jie savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad „yra susidariusi akivaizdi legislatyvinė omisija, nes to paties lygmens teisės aktas reguliuoja teisinį santykį skirtingai, t. y. viena įstatymo norma prieštarauja kitai“. Viena vertus, pasak pareiškėjų, Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra nustatytas įpareigojimas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius turėtojui, t. y. medžioklės plotų naudotojui, užtikrinti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privačios žemės sklypo savininko teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, tačiau minėto leidimo turėtojas, būdamas fiziniu asmeniu, negali to padaryti. Kita vertus, pasak pareiškėjų, ginčijamas teisinis reguliavimas užkerta kelią Departamentui priimti sprendimą ne konkurso tvarka perrašyti fiziniam asmeniui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius jo įsteigtam juridiniam asmeniui – asociacijai, į kurią galėtų būti priimtas privačios žemės sklypo savininkas, kurio teisę tapti medžiotojų kolektyvo nariu, pareiškėjų nuomone, pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį privalo užtikrinti medžioklės plotų naudotojas.

5.2. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, nei priimant Departamento 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą galiojusiu, nei šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Medžioklės įstatyme, nebuvo nustatyta fizinio asmens, turinčio leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, pareiga užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę tapti konkretaus medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu. Kaip, remdamasis Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu, nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl pareiškėjų 2019 m. lapkričio 20 d. priimtoje nutartyje, Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 18 d. redakcija) taikymas buvo adresuotas medžiotojų kolektyvams, t. y. visuomeninėms organizacijoms, veikiančioms Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad medžioklės ploto naudotojo (asociacijos) pareigą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius nustatęs Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 18 d. redakcija) teisinis reguliavimas Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

5.3. Taigi pareiškėjai savo preziumuojamos legislatyvinės omisijos buvimą sieja su poreikiu pašalinti Medžioklės įstatymo nuostatų tarpusavio prieštaravimus, kurių, priešingai nei teigia pareiškėjai, nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje pareiškėjų prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020).

5.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.6. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

6. Pareiškėjai taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams neprieštarauja ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjų, nenustatyta pareiškėjo teisė teikti teismui prašymą patikrinti taikos sutarties projekto atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams tuo atveju, kai atsakovas nesutinka sudaryti taikos sutarties.

6.1. Ginčijamoje ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija), be kita ko, įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

6.2. Pareiškėjai savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad, ginčijamu teisiniu reguliavimu suteikus teisę viešojo administravimo subjektui įvertinti, ar taikos sutartyje numatyta pozicija neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, viešojo administravimo subjektas perima konstitucinius teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą. Tokiu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pareiškėjų vertinimu, yra pažeidžiama jų teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

6.3. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, ginčo šalims nesusitarus dėl taikos sutarties sudarymo, ginčą sprendžiantis administracinis teismas vertina abiejų ginčo šalių teisinę poziciją ir išsprendžia ginčą iš esmės. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias pareiškėjams teismo prašyti įvertinti jų teisinę poziciją, be kita ko, atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams aspektu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų prašyme ištirti ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jų nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

6.4. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

7. Pareiškėjai prašo ištirti ir ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek, pasak pareiškėjų, pagal ją viešojo administravimo subjektas turi teisę nesutikti pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, sutarčių sudarymo laisvė – tai visų pirma laisvas sutarties šalių valios reiškimas siekiant sudaryti sutartį; sutarties šalys turi teisę savarankiškai spręsti sutarties turinio klausimus nepažeidžiant iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, atitinkamų Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų nuostatų, nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių (2008 m. birželio 30 d., 2020 m. vasario 10 d. nutarimai).

7.2. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas taikos sutarties esmę, yra pabrėžęs, jog taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas; taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas; procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų; tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (2019 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1042-822/2019).

7.3. Taigi pareiškėjų argumentai, kad pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) viešojo administravimo subjektas turėtų turėti pareigą pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, yra nesuderinami su pačia taikos sutarties esme, inter alia sutarčių laisvės principu. Todėl pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai šiuo aspektu negali būti vertinami kaip teisiniai.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

7.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

8. Pareiškėjai taip pat prašo ištirti ABTĮ 791 straipsnio „Ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu“ (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1, 3 dalių tiek, kiek jų nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

8.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš Departamento 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo, Regionų apygardos administracinis teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, su kuriais pareiškėjai sieja savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimti šiuos sprendimus. Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės ar laisvės.

8.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT87-A-S72/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020); pagal Konstituciją jos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami bendro pobūdžio prašymus ištirti jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. KT116-A-S108/2020).

8.3. Vadinasi, pareiškėjai neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ 791 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1, 3 dalys tiek, kiek jų nurodyta, neprieštarauja Konstitucijai.

8.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjų prašymo dalį.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-69/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                   Elvyra Baltutytė
                                                                           Gintaras Goda
                                                                           Vytautas Greičius
                                                                           Danutė Jočienė
                                                                           Gediminas Mesonis
                                                                           Janina Stripeikienė
                                                                           Dainius Žalimas