Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-87/2020

2020 m. liepos 9 d. Nr. KT119-A-S110/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-87/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, kuriuo, konstatavus pareiškėjo padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus ir pritaikius MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, apskaičiuotas pareiškėjo papildomai į biudžetą mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai ir paskirta bauda. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, taip pat dėl šio sprendimo priimtus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 11 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. balandžio 20 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad visos jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonės buvo išnaudotos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje.

5.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o pagal ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 148 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.

Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 159 straipsnį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (1 dalis); asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis); prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus atvejį, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams (3 dalis).

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą; įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią; tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos (2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-14-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-20-556/2020).

5.2. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą turi būti pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, turi būti priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 16 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo, kuriuo nustatyta Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo tvarka, travaux préparatoires, šiame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekta nustatyti, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymas galėtų būti paduotas Konstituciniam Teismui, jei toks asmuo išnaudojo visas jo konkrečiu atveju galimas teisinės gynybos priemones, t. y. jei pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, apskundė priimtą teismo sprendimą apeliacine ir (ar) kasacine tvarka. Kaip nurodyta minėto įstatymo travaux préparatoires, proceso atnaujinimas (civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose) laikomas išimtine įsiteisėjusių sprendimų kontrolės priemone, todėl reikalavimas prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones neturėtų apimti pareigos pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktas negali būti aiškinamas kaip reikalaujantis, kad, priėmus galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą byloje, asmuo, prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, būtų pasinaudojęs proceso atnaujinimo galimybe.

5.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis visas bendrąsias (įprastas) savo konstitucinių teisių ir laisvių teisinės gynybos priemones išnaudojo 2019 m. lapkričio 27 d., kai išnagrinėjus administracinę bylą apeliacine tvarka buvo priimtas ir įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis ir neskundžiamas sprendimas, o ne tada, kai pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje.

5.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta išnagrinėjus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, nelaikytina Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkte nurodytu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, todėl nevertintina sprendžiant pareiškėjo prašymo, kuriame, kaip minėta, prašoma įvertinti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai, priėmimo klausimą.

6. Minėta, kad pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui pateikė 2020 m. balandžio 20 d., o galutinis ir neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinę bylą apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d. Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą keturių mėnesių prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą. 

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

7.1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 4 dalį asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą; nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 4 dalį terminas kreiptis į Konstitucinį Teismą gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad šio termino eigos metu egzistavo išskirtinės, objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios ir sutrukdžiusios asmeniui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą; asmenys, manantys, kad jų konstitucinės teisės ar laisvės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet, nusprendę šia teise pasinaudoti, turi pareigą tai daryti operatyviai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai (2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT17-A-S17/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT69-A-S64/2020).

7.2. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, kad jis nedelsdamas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje ir dėl to nesikreipė į Konstitucinį Teismą, nelaikytina išskirtine, sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.3. Taigi pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino praleidimo priežastimi.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu asmens prašymas paduotas be svarbių priežasčių praleidus nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-87/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas