Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-99/2020

2020 m. liepos 2 d. Nr. KT114-A-S106/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-99/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašo ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio tiek, kiek pagal juos, pasak pareiškėjo, šalis bylos nagrinėjimo metu turi pareigą savo iniciatyva surinkti faktinius duomenis apie bylą nagrinėjančio teismo sudėties teisėtumą, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjo santuoka ir padalytas santuokoje įgytas turtas. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi minėto Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, pagal kurią bylos šalims buvo padalytas nekilnojamasis turtas, buvo pakeista.

Pareiškėjas kreipėsi į Utenos apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kadangi, pareiškėjo vertinimu, jo bylą dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir minėtą Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. gegužės 25 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. gegužės 27 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (2020 m. balandžio 15 d. sprendimai Nr. KT75-A-S70/2020 ir Nr. KT76-A-S71/2020).

Kaip minėta, galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl pareiškėjo įsiteisėjo 2020 m. sausio 24 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2020 m. gegužės 24 d., t. y. nedarbo diena (sekmadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiuntė 2020 m. gegužės 25 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, laikytina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Teismų įstatymo 34 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai.

6.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT91-A-S86/2020).

6.2. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis, kurios, pasak pareiškėjo, galimai pažeidė jo konstitucines teises, buvo priimtos ne pareiškėjo ginčijamo Teismų įstatymo 34 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. redakcija), o kitų Teismų įstatymo nuostatų, kurių atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, pagrindu.

Taigi nėra priimta sprendimo ginčijamo Teismų įstatymo 34 straipsnio (2016 m. birželio 2  d. redakcija) pagrindu.

6.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teismų įstatymo 34 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 62 straipsnis tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, šalis bylos nagrinėjimo metu turi pareigą savo iniciatyva surinkti faktinius duomenis apie bylą nagrinėjančio teismo sudėties teisėtumą.

7.1. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamame CPK 62 straipsnyje „Teismo sudėtis“ yra nustatyta: civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas arba teisėjų kolegija (ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija) (1–4 dalys); šiame straipsnyje, be kita ko, nustatyta kolegijos sudarymo ir jos pirmininko skyrimo tvarka (5 dalis), taip pat kad bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka (7 dalis). Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šis nedalyvauja plenarinės sesijos posėdyje, – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas; šio teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai atitinkamai skyriaus ar teismo teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma; kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Pareiškėjo ginčijamo CPK 62 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu tuo metu, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos.

7.2. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, CPK 62 straipsnyje nėra nustatyta bylos šalių pareiga rinkti faktinius duomenis apie bylą nagrinėjančio teismo sudėties teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme iširti CPK 62 straipsnio atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

7.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020).

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį ištirti CPK 62 straipsnio tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 1A-99/2020.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-99/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas