Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-74/2020 GRĄŽINIMO

2020 m. liepos 2 d. Nr. KT113-A-S105/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-74/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 446 straipsnio (su 2004 m. liepos 8 d. pakeitimu) (toliau – BPK 446 straipsnis) tiek, kiek jame nustatyti prokuroro įgaliojimai nagrinėti pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir priimti dėl jų atitinkamus procesinius sprendimus, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu dalis Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio buvo panaikinta ir dėl šios nuosprendžio dalies priimtas naujas nuosprendis; dalis pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų buvo perkvalifikuotos; taip pat dalis nuosprendžio panaikinta ir baudžiamoji byla pareiškėjui dėl šios nuosprendžio dalies nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo kasacinis skundas atmestas.

Pareiškėjo gynėjas 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti baudžiamąją bylą. Generalinis prokuroras 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjo gynėjas minėtą generalinio prokuroro nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 m. vasario 13 d. nutartimi patenkino pareiškėjo gynėjo skundą ir panaikino generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 17 d. galutine ir neskundžiama nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo gynėjo skundą atmetė ir paliko galioti generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą.

Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria buvo paliktas galioti minėtas generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. kovo 27 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad jo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. 2A-122 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančiuosius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

7. Pareiškėjas prašo ištirti BPK 446 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

8. Ginčijamame BPK 446 straipsnyje „Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžia“ nustatyta:

1. Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

2. Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

3. Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio Kodekso 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio Kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

4. Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti šio Kodekso 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais.“

Taigi pagal ginčijamą teisinį reguliavimą prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš BPK 444 straipsnyje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis BPK taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą.

9. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad sprendimo dėl proceso paaiškėjus naujoms aplinkybėms pradėjimo priėmimas yra teisingumo vykdymo funkcija, todėl įgaliojimai priimti tokį sprendimą turi būti suteikti ne prokurorui, o teismui. Pasak pareiškėjo, tokiu teisiniu reguliavimu ne tik suvaržyti teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, bet ir apribota asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

9.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 443 straipsnį įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnyje. Kaip minėta, prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš BPK 444 straipsnyje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis BPK taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 446 straipsnis). Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (BPK 447 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią bylą (išskyrus atvejį, kai byla buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje), kolegija (BPK 448 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija teismo posėdyje nagrinėja prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą (BPK 448 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą; šį prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti BPK 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais (BPK 446 straipsnio 4 dalis). Toks prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras; išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama BPK nustatyta tvarka (BPK 447 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija)).

9.2. Taigi iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl, jo nuomone, naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas ir sprendimo dėl bylos atnaujinimo paaiškėjus šioms aplinkybėms priėmimas yra teisingumo vykdymas, nes pagal minėtą BPK nustatytą teisinį reguliavimą šias aplinkybes prokuroras tik ištiria (arba paveda jas ištirti ikiteisminio tyrimo įstaigai) ir, jeigu yra pagrindas atnaujinti bylą, tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimui nagrinėti ir išspręsti. Be to, pagal minėtą BPK nustatytą teisinį reguliavimą prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti procesą gali būti skundžiamas teismui, todėl neaišku, kodėl, pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias vykdyti teisingumą ir nėra užtikrinama baudžiamojo proceso teisinių santykių subjektų, kurie mano, kad jų teisės pažeistos, teisė savo teises ginti teisme.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant jo trūkumus pateiktame patikslintame prašyme nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl BPK 446 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą ištirti BPK 446 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

13. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka tik tuo atveju, jeigu jis gali įgyvendinti šią savo teisę pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šio įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą terminą, t. y. nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-74/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas