Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-84/2020

2020 m. birželio 18 d. Nr. KT109-A-S101/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-84/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109  straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 382 straipsnio 4 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį tik dėl netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teisme.

2. Pareiškėjas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir, pagal BK 63, 64 straipsnius subendrinus bausmes, nubaustas septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pareiškėjas taip pat įpareigotas atlyginti žalą nukentėjusiajai. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pareiškėją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį išteisino, paskyrė galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiosios civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, kitą Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 4 punktu, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, taip pat dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63, 64 straipsnius ir civilinio ieškinio ir dėl šios dalies paliko galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį be pakeitimų.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. balandžio 17 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja BPK 382 straipsnio 4 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teismui panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį tik dėl netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, BPK 382 straipsnio 4 punkte yra legislatyvinė omisija, nes jame „nėra nurodomas konkretus (ir, pareiškėjo manymu, vienintelis) pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį – dėl netinkamo teisės (bet ne fakto klausimų) aiškinimo ar taikymo apeliacinės instancijos teisme“.

5.1. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai).

5.2. Pažymėtina ir tai, kad BPK 382 straipsnio „Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys“ 4 punkte nustatyta, jog „teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: <...> panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų“. Pagal BPK 376 straipsnio „Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos“ 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.

Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BPK 376 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad bylos duomenų tyrimo ir vertinimo, aplinkybių nustatymo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalykas; kasacinės instancijos teismas bylos faktų netiria ir nevertina, nes kasacinės instancijos teisme bylos nagrinėjamos teisės taikymo aspektu; todėl kasaciniame skunde išdėstytus teiginius kasacinės instancijos teisėjų kolegija tikrina remdamasi bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nuostatomis (žr., pvz., 2010 m. gegužės 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2010, 2013 m. spalio 22 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2013); skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (žr. 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 2018 m. balandžio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-689/2018).

Paminėtina ir tai, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisės aktų negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, aiškinant būtina taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus, be kita ko, sisteminį, loginį ir kt. (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai).

5.3. Taigi BPK įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, nagrinėdamas kasacinę bylą teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis tikrina ne faktų, o teisės taikymo aspektu.

5.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BPK nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri, kaip minėta, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020).

5.6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-84/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas