Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-39/2020 GRĄŽINIMO

2020 m. birželio 17 d. Nr. KT107-A-S99/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-39/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, priklausomai nuo to, kokią transporto priemonę vairavo pažeidėjas, nustatyta skirtinga atsakomybė už tą patį ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. liepos 25 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda ir pritaikyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis vairuodamas motociklą ir neturėdamas teisės jį vairuoti važiavo šimto penkiasdešimt kilometrų per valandą greičiu, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą viršijo leistiną greitį. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. liepos 25 d. nutarimo atmetė ir šį nutarimą paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. vasario 17 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad jo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje, 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 2A-90 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (67straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (67straipsnio 2 dalis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas, 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT29-A-S27/2020).

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti ANK 416 straipsnio 7 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Ginčijamoje ANK 416 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

8. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą tam tikrų transporto priemonių, įskaitant motociklus, vairuotojams skiriamos griežtesnės administracinio poveikio priemonės nei kitų transporto priemonių vairuotojams, padariusiems analogišką administracinį nusižengimą. Pareiškėjo vertinimu, toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, išskiriantis motociklų vairuotojus, negali būti objektyviai pateisinamas. Be to, pareiškėjo vertinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas yra nekonkretus, aiškintinas nevienareikšmiškai.

8.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras; įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją; ši diskrecija apima ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl įstatymų leidėjas, pasinaudodamas jam Konstitucijos suteikta plačia diskrecija, negalėjo diferencijuoti atsakomybės už administracinius nusižengimus, atsižvelgdamas, be kita ko, į transporto priemonės rūšį ir (ar) jos keliamą grėsmę. Pareiškėjas savo prašyme nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, transporto priemonės rūšis negalėtų būti objektyvus kriterijus, pateisinantis atsakomybės už administracinius nusižengimus diferencijavimą. Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl motociklus ir kitas pareiškėjo nurodomas transporto priemones vairavę asmenys, nepaisant vairuojamų transporto priemonių skirtumų, pagal Konstitucijos 29 straipsnį turėtų būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje ir kodėl jiems turėtų būti nustatytas vienodas teisinis reguliavimas dėl jiems taikytinų administracinio poveikio priemonių.

8.2. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindė ir tuo, kad, pasak jo, įstatymų leidėjas, atsakomybę diferencijuojančiu kriterijumi pasirinkęs transporto priemonės rūšį – motociklą, neatsižvelgė į tokias transporto priemonių technines savybes, kaip variklio darbinis tūris, galia. Toks teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, sudaro prielaidas tokiai situacijai, kai už motociklu padarytą administracinį nusižengimą asmeniui bus pritaikyta griežtesnė administracinio poveikio priemonė nei tokį patį administracinį nusižengimą padariusiam automobilio vairuotojui, nepaisant to, kad automobilio vairuotojas vairavo tokios pat ar didesnės galios transporto priemonę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia 2016 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. KT28-N14/2016).

Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl, atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad motociklą vairavę pažeidėjai galėtų būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje, palyginti su tokios pat ar mažesnės galios kitas transporto priemones vairavusiais pažeidėjais, įstatymų leidėjas negalėjo nustatyti diferencijuoto teisinio reguliavimo atsižvelgdamas į inter alia vairuojant motociklą padaromų administracinių nusižengimų mastą, jų padarymo grėsmę, kitas aplinkybes, ir kodėl toks diferencijuotas teisinis reguliavimas negali būti objektyviai pateisinamas pagal Konstitucijos 29 straipsnį.

8.3. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, sąvoka „motociklas“ yra apibrėžta ne poįstatyminiuose teisės aktuose, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio (2019 m. sausio 11 d. redakcija) 34 dalyje, pagal kurią motociklu laikoma dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Todėl iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl ginčijamas teisinis reguliavimas, jo vertinimu, gali būti aiškintinas nevienareikšmiškai.

8.4. Pareiškėjas prašyme taip pat cituoja oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su proporcingumo principo užtikrinimu, tačiau šių nuostatų nesieja su ginčijamu teisiniu reguliavimu, nepaaiškina, kodėl įstatymų leidėjo nustatyta administracinio poveikio priemonė, motociklų vairuotojams skiriama už greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę, pareiškėjo nuomone, nėra proporcinga (adekvati) šiam administraciniam nusižengimui.

8.5. Pareiškėjas savo poziciją dėl galimo ANK 416 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Konstitucijai taip pat grindė bendro pobūdžio teiginiu, kad „nėra aiškus nustatyto reglamentavimo tikslingumas“.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT52-A-S47/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020).

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl ANK 416 straipsnio 7 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) yra grąžinamas pareiškėjui.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 4 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-39/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas