Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo aiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. KT89-S84/2020 ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimą

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO PAGAL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJOS SIGITOS RUDĖNAITĖS PRAŠYMĄ AIŠKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2020 M. GEGUŽĖS 13 D. SPRENDIMO NR. KT89-S84/2020 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO 2020 M. GEGUŽĖS 13 D. PRANEŠIMO NUOSTATAS

2020 m. gegužės 28 d. Nr. KT98-S93/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės prašymą Nr. 1B-5/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo „išaiškinti, kokius konkrečius padarinius teisėjos Sigitos Rudėnaitės, kaip atleistosios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, statuso ir teisių bei pareigų atžvilgiu sukėlė Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT89-S84/2020, kuriuo priimtas LR Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 išdėstytas prašymas ištirti LR Seimo ir LR Prezidento aktų nuostatų atitiktį LR Konstitucijai ir sustabdytas šių teisės aktų galiojimas, ir šio sprendimo pagrindu paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimas“.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie prašymo Nr. 1B-5/2020, kuriuose išdėstė jos paskyrimo laikinai eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas aplinkybes.

2. Konstitucinis Teismas 2020 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. KT89-S84/2020 „Dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“ išdėstyto prašymo priėmimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas), kuriuo priėmė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 išdėstytą prašymą Nr. 1B-4/2020 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas įstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus, 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juo teikta Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dar nepaskyrus jos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 79 straipsnio 4 daliai, 81 straipsnio 1, 3 dalims, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“.

3. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2020 m. gegužės 13 d. paskelbė pranešimą, kuriuo pranešė, kad nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje sustabdomas Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ (TAR, 2019-12-16, Nr. 20242) 1 straipsnio tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juo teikta Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dar nepaskyrus jos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ (TAR, 2020-04-22, Nr. 8312, identifikacinis kodas 2020-08312) galiojimas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje yra įtvirtinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalies 3 punktą Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiamas, be kita ko, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Taigi pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalies 3 punktą, 61 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą.

4.1. Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja S. Rudėnaitė. Prašyme nurodyta, kad S. Rudėnaitė yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti šio teismo pirmininko pareigas.

4.2. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu priėmė pareiškėjo Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 išdėstytą prašymą, be kita ko, ištirti, ar Konstitucijai ir Teismų įstatymui neprieštarauja Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ (toliau­ – ir Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Seimo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. XIII-720 „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ S. Rudėnaitė paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Seimo 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. XIII-2404 „Dėl Rimvydo Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų“ atleidus (dėl paskyrimo į kitas pareigas) tuometinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų iš šio teismo pirmininko pareigų (šis nutarimas įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 31 d.), S. Rudėnaitė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ėjo šio teismo pirmininko pareigas kaip didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme turinti skyriaus pirmininkė (pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 105 straipsnio (2010 m. gruodžio 22 d. redakcija) 1 dalį, kai nėra Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis skyriaus pirmininkas). Respublikos Prezidentas 2019 m. gruodžio 16 d. priėmė dekretą Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“, kurio 1 straipsniu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikė Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją šio teismo pirmininke.

Po Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir jos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ projekto svarstymo Seimo 2020 m. balandžio 21 d. posėdyje nuspręsta surengti slaptą balsavimą (Seimo 2020 m. balandžio 21 d. rytinio posėdžio protokolas Nr. SPP-388). Slapto balsavimo metu dėl šio nutarimo projekto straipsnių balsuota atskirai. Šio nutarimo projekto 1 straipsniui, kuriame buvo numatyta atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, buvo pritarta (už balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 34, susilaikė 17 narių); šio nutarimo projekto 2 straipsniui, kuriame buvo numatyta paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke, nebuvo pritarta (už balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23) (Seimo 2020 m. balandžio 21 d. vakarinio posėdžio protokolas Nr. SPP-389). Tai reiškia, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja S. Rudėnaitė buvo atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Šis nutarimas įsigaliojo 2020 m. balandžio 22 d.

Taigi Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ jau sukėlė teisinius padarinius – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja S. Rudėnaitė yra atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.

4.3. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2012 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 21 d. sprendimai); iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kyla teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcija: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai, 2019 m. kovo 21 d. sprendimas).

4.4. Konstitucinis Teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendime inter alia konstatavo, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) Seimo nutarimas ištirti, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio akto galiojimą. Pažymėtina, kad Konstitucijos 106 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės akto galiojimo sustabdymas tais atvejais, kai dėl šio akto atitikties Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipiasi Respublikos Prezidentas arba Seimas savo nutarimu, savaime nepaneigia iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kylančios ginčijamo teisės akto konstitucingumo ir jo taikymo padarinių teisėtumo prezumpcijos.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo sprendimas priimti pareiškėjo Seimo prašymą ir atitinkamo teisės akto galiojimo sustabdymas priėmus prašymą nepanaikina ir nepakeičia įvykusių teisinių padarinių (2008 m. sausio 8 d., 2008 m. spalio 8 d., 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimai).

Taigi, Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu priėmus pareiškėjo Seimo prašymą ištirti, ar inter alia Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui, šio nutarimo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad panaikinami ar pakeičiami įvykę teisiniai padariniai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, t. y. Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo galiojimo sustabdymas negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisėjai S. Rudėnaitei teisę eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinėjo konstitucinės justicijos bylos pagal pareiškėjo Seimo prašymą ir nėra įsigaliojęs šioje byloje priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl inter alia Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir (arba) Teismų įstatymui.

4.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konstituciniam Teismui prašymą pateikė asmuo, neturintis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, taigi – pagal Teismų įstatymo 105 straipsnio (2010 m. gruodžio 22 d. redakcija) 1 dalį – ir šio teismo pirmininko, įgaliojimų, vadinasi, ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalies 3 punktą, 61 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) neturintis teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ar sprendimą.

4.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstatuotina, kad ši nuostata mutatis mutandis taikytina ir Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje numatytiems prašymams išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus.

5. Minėta, kad Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas.

5.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus kyla iš Konstitucijos – konstitucinio teisinio reguliavimo visumos (inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo) (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. kovo 13 d., 2019 m. gegužės 28 d. sprendimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis – plačiau, išsamiau atskleisti atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi (inter alia 2010 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 14 d., 2019 m. gegužės 28 d. sprendimai), nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas, inter alia teisės taikymo srityje (inter alia 2012 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gegužės 28 d. sprendimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra ir tokie jo teisės aktai, kuriais konstitucinės justicijos byla išnagrinėjama iš esmės, ir tokie, kurie yra priimti ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) netyrus iš esmės, o deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuotu sprendimu atsisakius nagrinėti prašymą arba nutraukus pradėtą teiseną (jeigu atitinkamas prašymas buvo priimtas Konstituciniame Teisme ir konstitucinės justicijos byla buvo pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui), arba nutraukus bylą (jeigu konstitucinės justicijos byla jau buvo išnagrinėta Konstitucinio Teismo posėdyje) (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Taigi iš Konstitucijos kyla Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo baigiamuosius aktus.

5.2. Kaip minėta, pareiškėja prašo išaiškinti inter alia Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo nuostatas.

Minėta ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu yra priimtas nagrinėti pareiškėjo Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 išdėstytas prašymas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atitinkamu Konstitucinio Teismo sprendimu dėl prašymo priėmimo nėra nei patvirtinami, nei paneigiami argumentai, kuriais pareiškėjas Seimas grindžia savo poziciją; priimant tokį sprendimą lemiamą reikšmę turi tai, ar pareiškėjo prašymas yra grindžiamas teisiniais motyvais (inter alia 2006 m. gruodžio 15 d., 2009 m. balandžio 3 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

Taigi Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas nėra Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas, kurio nuostatas pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą turi įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucinis Teismas. Juo nėra baigiama konstitucinės justicijos byla (išnagrinėjus konstitucinės justicijos bylą iš esmės, nutraukus pradėtą teiseną arba nutraukus bylą) arba atsisakoma nagrinėti prašymą.

5.3. Kaip minėta, pareiškėja taip pat prašo išaiškinti inter alia Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas.

Kaip minėta, Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu pranešta apie pareiškėjo Seimo ginčijamų Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 1 straipsnio tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, ir Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo galiojimo sustabdymą. Minėta ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus oficialiai aiškinti tik Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų ­– nutarimų, išvadų ir sprendimų – nuostatas.

Taigi Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas nėra Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas, kurio nuostatas pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą turi įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucinis Teismas.

5.4. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, mutatis mutandis taikytina ir Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje numatytiems prašymams išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti pagal pareiškėjos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės prašymą aiškinti Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas.

7. Pažymėtina, kad šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu nėra nei patvirtinami, nei paneigiami Seimo 2020 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. XIII-2893 išdėstytame prašyme pateikti argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja S. Rudėnaitė iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų buvo atleista pažeidžiant Konstituciją ir (arba) Teismų įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo dėl Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams teisinių padarinių klausimą Konstitucinis Teismas gali išspręsti tik tame Konstitucinio Teismo nutarime.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28, 61 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti pagal pareiškėjos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės prašymą Nr. 1B-5/2020 aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. KT89-S84/2020 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo nuostatas.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas