Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-26/2020 GRĄŽINIMO

2020 m. gegužės 20 d. Nr. KT95-A-S90/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-26/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 ir 104 straipsniai tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nurodytas baigtinis baudžiamojo proceso dalyvių, kuriems atlyginamos kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidos, sąrašas ir į šį sąrašą neįtraukti įtariamieji, išteisintieji, kaltinamieji ir kiti proceso dalyviai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Kaip nustatyta remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pareiškėją išteisino dėl pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį ir BK 1702 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas ir prokuroras dėl šio Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio pateikė apeliacinius skundus Kauno apygardos teismui. Apeliacinio proceso metu Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 103 ir 104 straipsniais, 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti su jo dalyvavimu baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose susijusias kelionės išlaidas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepatenka į BPK 103 straipsnyje išvardytų asmenų sąrašą, todėl jo turėtos kelionės išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir negali būti atlyginamos iš teismo lėšų. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu prokuroro apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo išteisinimo pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują nuosprendį, pripažindamas pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 1702 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismas minėtu nuosprendžiu kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. sausio 24 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019).

6. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 18, 21, 29 ir 31 straipsniams neprieštarauja BPK 103 straipsnis „Proceso išlaidos“ ir 104 straipsnis „Proceso išlaidų atlyginimas“ tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nurodytas baigtinis baudžiamojo proceso dalyvių, kuriems atlyginamos kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidos, sąrašas ir į šį sąrašą neįtraukti įtariamieji, išteisintieji, kaltinamieji ir kiti proceso dalyviai.

6.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro, be kita ko, liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (1 punktas); kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (6 punktas) (2004 m. liepos 8 d. redakcija). Pagal BPK 105 straipsnio „Proceso išlaidų išieškojimas“ 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

BPK 307 straipsnio 6 dalies (2013 m. spalio 10 d. redakcija) 3 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti nurodomas teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o BPK 361 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) įtvirtinta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

6.2. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pareiškėją išteisino dėl pateiktų kaltinimų pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir BK 1702 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo išteisinimo pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį, pripažindamas pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 1702 straipsnio 1 dalyje, o kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Minėtame Kauno apygardos teismo nuosprendyje nebuvo spręstas pareiškėjo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pažymėtina, kad šiuo metu nėra pasibaigęs BPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo kasacine tvarka skundžiamo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kasaciniam skundui paduoti.

Taigi šiuo metu nepriimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebūtų išspręstas proceso išlaidų atlyginimo klausimas ir dėl to būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis ir dėl jo nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebūtų apgintos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą, o pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-26/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas