Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo priėmimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-54/2020 PRIĖMIMO

2020 m. gegužės 20 d. Nr. KT93-A-S88/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-54/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjo prašymo rezoliucinėje dalyje Konstitucinio Teismo prašoma ištirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ‒ ATPK) 301 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu pareiškėjui nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą dėl jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir išlaidų dėl ekspertizės atlikimo atlyginimo, konstatavęs, kad ATPK nėra nustatyta galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginti (priteisti) turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą potencialiai galėtų būti vertinamos kaip jo patirtos turtinės žalos dalis, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prašydamas jam atlyginti padarytą žalą.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nenustatęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. spalio 29 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. vasario 28 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019, 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT32-A-S29/2020).

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti ATPK 301 straipsnio atitiktį Konstitucijai. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad jis ginčija ATPK 301 straipsnio (2000 m. vasario 17 d. redakcija) „Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmės“ atitiktį Konstitucijai.

ATPK 301 straipsnyje (2000 m. vasario 17 d. redakcija) inter alia buvo nustatyta, kad, panaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė.

5.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo 21 straipsniu ATPK dvidešimt trečiąjį skyrių išdėsčius nauja redakcija, ATPK 301 straipsnyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), įsigaliojusiame 2011 m. sausio 1 d., pareiškėjo ginčijamo teisinio reguliavimo neliko; teisinis reguliavimas, analogiškas pareiškėjo ginčijamam, buvo įtvirtintas ATPK 3021 straipsnyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) „Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmės“.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2, 7 straipsnius 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, ATPK su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios.

5.2. Taigi pareiškėjo ginčijamas ATPK 301 straipsnis (2000 m. vasario 17 d. redakcija), galiojęs iki 2010 m. gruodžio 31 d., nebuvo pagrindas priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl administracinio teisės pažeidimo bylos, išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį, su kuriais pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą.

6. Kaip minėta, teisinis reguliavimas, analogiškas pareiškėjo ginčijamam, buvo įtvirtintas ATPK 3021 straipsnyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), galiojusiame nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl administracinio teisės pažeidimo bylos, išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį, su kuriais pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą, galėjo būti aktualus būtent ATPK 3021 straipsnyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Vadinasi, pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo ATPK 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo kreipiasi dėl įstatymo (jo dalies) ar kito teisės akto (jo dalies), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti šio asmens prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinkamos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu galioja, ar negalioja (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

7. Pareiškėjo prašymas grindžiamas teisiniais argumentais.

7.1. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštaravo Konstitucijai, nes jame nebuvo nustatyta, kad asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginamos. Pareiškėjo teigimu, net ir laimėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą asmuo patiria nuostolių, kurie gali būti didesni nei paskirta nuobauda ir kurie neatlyginami, jei neįrodomi neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Žinant, kad net ir laimėjus bylą patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlyginamos, asmeniui, inter alia neturinčiam pakankamai lėšų samdytis advokatą ar apskaičiavusiam, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas kainuos daugiau nei paskirta nuobauda, ribojama asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisė turėti advokatą, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje.

7.2. Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalį, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kuris yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisingumo principo, pagal kurį įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Pasak pareiškėjo, pagal Konstituciją negali būti išimčių, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, o pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmeniui, įrodžiusiam savo nekaltumą administracinio teisės pažeidimo byloje, patirti nuostoliai nėra atlyginami.

7.3. Taigi iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis abejoja ATPK 3021 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) atitiktimi ne Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, bet Konstitucijos 30 straipsniui, pagal kurį asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai, pagal kurią asmeniui garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti ATPK 3021 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš esmės atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas ištirti ATPK 3021 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsniu, 28 straipsnio 1 dalimi, 671 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Priimti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-54/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kad asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas