Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-21/2020

2020 m. balandžio 29 d. Nr. KT84-A-S79/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-21/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui (toliau – Paktas) Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kai kurias nuostatas.

Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš bendrosios kompetencijos teismų jo baudžiamąją bylą, sustabdyti teismo nuosprendžio vykdymą, panaikinti kardomąsias priemones, priteisti išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 312 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 312 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje jį išteisino, taip pat pakeitė nuosprendžio dalį dėl bausmės pagal BK 284 straipsnį paskyrimo – vietoj arešto paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. sausio 20 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT87-A-S72/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020); pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai jis siekia apginti ne savo, o kito asmens (kitų asmenų) konstitucines teises ar laisves (inter alia 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT33-A-S22/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020).

6. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad pareiškėjas, be kita ko, prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymas, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Prezidento rinkimų įstatymas.

6.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nenurodo ne tik konkrečių ginčijamų įstatymų pagrindu priimtų sprendimų, kuriais galimai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, bet ir jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad galėjo būti pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą pateikdamas bendro pobūdžio prašymą ištirti minėtų įstatymų konstitucingumą, o ne siekdamas apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo atitikties Konstitucijai.

6.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar BK 62, 284 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas prašo pripažinti, kad BK 62, 284 straipsniai prieštarauja Konstitucijai, kaip matyti iš jo prašymo, iš tiesų jis nesutinka su dėl jo priimtuose teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, t. y. tuo, kad pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK nuostatas ir jų priimti nuosprendžiai, pasak pareiškėjo, yra nusikalstami, neteisėti ir naikintini.

Taigi pareiškėjas kelia BK nuostatų taikymo praktikoje, teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir teismų sprendimų pagrįstumo klausimus.

7.2. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT45-A-S32/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

7.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pareiškėjas prašo ištirti BPK atitiktį Konstitucijai, be kita ko, tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame numatyta teismo galimybė atsisakyti priimti kasacinį skundą dėl to, kad jis surašytas Pakto pagrindu, taip pat dėl to, kad jame išreikšta kasatoriaus politinė nuomonė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl to, kad pareiškėjas nenurodė teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti kasacinę bylą dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ar (ir) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo, taip pat dėl to, kad pareiškėjo kasacinis skundas neatitiko BPK nustatytų tokiam skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų. Taigi priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį pareiškėjo ginčijamu aspektu BPK nebuvo taikytas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių BPK nuostatų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, galėjęs pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

8.1. Kaip minėta, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

8.2. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BPK tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja Konstitucijai.

8.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

9. Pareiškėjas savo prašyme (prašymo motyvuojamosios dalies 3–7, 15, 16 punktai) taip pat nurodo, kad BPK prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek negarantuoja teisės dalyvauti teismo posėdyje, būti atstovaujamam pasirinkto advokato (3 punktas); teisės tinkamai pasiruošti gynybai (4 punktas); teisės į nešališką teismą (5 punktas); teisės teikti įrodymus (6 punktas); nesuteikia teisės apklausti liudytojus (7 punktas); nepripažįsta draudimų žmogų kankinti, žaloti, sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms (15 punktas); nenustato teismui pareigos išsiaiškinti visas bylos aplinkybes (16 punktas).

9.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 44 straipsnyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (5 dalis); turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (7 dalis); gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (8 dalis); BPK 322 straipsnyje įtvirtinta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (1 dalis); šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis; šio asmens, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (2 dalis); pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis inter alia turi teisę turėti gynėją, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; BPK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikant procesines prievartos priemones naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus; pagal BPK 140 straipsnio 4 dalį maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos; BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.2. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, jo išvardytas kaltinamųjų teises užtikrinantis teisinis reguliavimas BPK yra nustatytas. Vadinasi, šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko, o tai reiškia, kad ši prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui (inter alia 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020).

9.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

11. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti jame nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjo prašymų išreikalauti baudžiamąją bylą, sustabdyti teismo nuosprendžio vykdymą, panaikinti kardomąsias priemones, priteisti išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-21/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas