Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-25/2020

2020 m. balandžio 29 d. Nr. KT82-A-S77/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto (2004 m. balandžio 7 d. redakcija) antroji pastraipa, kurioje nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir priedų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir įpareigoti šią tarnybą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į likusius 8 ha pareiškėjo senelio žemės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. sausio 23 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Ginčydamas Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto (2004 m. balandžio 7 d. redakcija) antrosios pastraipos atitiktį Konstitucijai pareiškėjas teigia, kad ši „nuostata atleidžia teismą nuo pareigos giliai ir visapusiškai išnagrinėti įrodymus, kuriais remiasi ginčo šalis, pakeičiant šį nagrinėjimą paviršutinišku nustatymu, kad vienas iš dokumentų yra vėlesnis ir tik dėl to būtent jis yra teisingas“, kad „egzistuoja platus spektras priežasčių, dėl kurių būtent vėlesnis dokumentas gali būti netikslus, klaidingas, netiksliai suformuluotas, neteisingai suprastas“.

6. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (10 straipsnio 2 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (56 straipsnio 6 dalis); teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (80 straipsnio 1 dalis).

Taigi administraciniai teismai turi paisyti šių ABTĮ nuostatų ir administracinėse bylose dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, taikydami šiuos santykius reguliuojančius teisės aktus, inter alia ginčijamą Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkto (2004 m. balandžio 7 d. redakcija) antrąją pastraipą.

7. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad, jo nuomone, administraciniai teismai, taikydami ginčijamą nuostatą, pareiškėjo nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu pripažino vėliausiai išduotą dokumentą, neištyrę ankstesnių pareiškėjo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, administracinėje byloje, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo tiriamas ne tik vėliausiai išduotas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, bet ir ankstesni dokumentai, kuriuos ištyręs teismas konstatavo, jog iš jų negalima daryti neginčijamų išvadų, kad pareiškėjo senelis nuosavybės teise valdė didesnį žemės plotą, nei tas, į kurį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės. Vadinasi, pareiškėjas kelia ne ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai, o jos taikymo teismui vertinant įrodymus klausimą.

8. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas); teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (2010 m. gegužės 3 d. sprendimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT57-A-S52/2020, 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT61-A-S56/2020).

9. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kelia ne nurodytos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatos konstitucingumo, o jos taikymo teismuose klausimą, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas