Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-6/2020

2020 m. balandžio 15 d. Nr. KT76-A-S71/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-6/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji prašo įvertinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1, 4 dalys, 29 straipsnio 3, 4, 7 dalys.

Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti [duomenys neskelbiami] apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties vykdymą.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jos priedų matyti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į [duomenys neskelbiami] apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti [duomenys neskelbiami] kolegijos kolegialių valdymo organų sprendimus, kuriais konkretus asmuo išrinktas šios kolegijos direktoriumi. Švietimo ir mokslo ministerija nurodė, kad ginčijamais [duomenys neskelbiami] kolegijos kolegialių valdymo organų sprendimais į šios valstybinės aukštosios mokyklos direktoriaus pareigas trečiai kadencijai iš eilės buvo išrinktas tas pats asmuo, todėl buvo pažeista Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 29 straipsnio 7 dalis, pagal kurią tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

[duomenys neskelbiami] apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu tenkino Švietimo ir mokslo ministerijos ieškinį ir, be kita ko, pripažino negaliojančiais pareiškėjos kolegialių valdymo organų sprendimus dėl direktoriaus išrinkimo. [duomenys neskelbiami] apylinkės teismas šiame sprendime išaiškino Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo, galiojusio iki 2009 m. gegužės 12 d., ir po šios datos įsigaliojusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas ir pripažino, kad, Aukštojo mokslo įstatymą pakeitus Mokslo ir studijų įstatymu, valstybinės aukštosios mokyklos direktoriaus kadencijų skaičiavimas nenutrūko. Atsižvelgęs į tai ir nustatęs, kad tas pats asmuo [duomenys neskelbiami] kolegijos direktoriumi buvo išrinktas tris kartus, t. y. 2008 m. vasario 11 d. (galiojant Aukštojo mokslo įstatymui), 2013 m. kovo 14 d. ir 2018 m. kovo 15 d. (galiojant Mokslo ir studijų įstatymui), [duomenys neskelbiami] apylinkės teismas minėtame sprendime konstatavo, kad [duomenys neskelbiami] kolegijos direktorius trečią kartą yra išrinktas neteisėtai, t. y. nesilaikant Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 29 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo.

Pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi [duomenys neskelbiami] apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl minėtų kolegialių valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas šioje nutartyje, sistemiškai išaiškinęs Mokslų ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, be kita ko, konstatavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija, kaip viešosios įstaigos [duomenys neskelbiami] kolegijos savininkės (dalininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija, turi įstatymo jai suteiktą teisę ginčyti [duomenys neskelbiami] kolegijos valdymo organų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinėmis ir neskundžiamomis 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjos kasacinius skundus.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. sausio 6 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. sausio 8 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena.

Kaip minėta, dėl pareiškėjos galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2020 m. sausio 5 d., t. y. ne darbo diena (sekmadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą Konstituciniam Teismui registruotu laišku išsiuntė 2020 m. sausio 6 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, laikytina, kad pareiškėja nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

6. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1, 4 dalių, 29 straipsnio 3, 4, 7 dalių atitiktį Konstitucijai ji ginčija dviem aspektais:

tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjos, ginčijamu teisiniu reguliavimu „sudaromos teisinės prielaidos kolegijos teisiniam neaiškumui, nesaugumui dėl autonomijos administracinės veiklos srityje ribojimo kolegijos tarybai renkant ir skiriant kolegijos direktoriumi asmenį, kuris iki kolegijos pertvarkymo į viešąją įstaigą pagal anksčiau galiojusį Aukštojo mokslo įstatymą buvo pradėjęs eiti tos kolegijos, kaip biudžetinės įstaigos, direktoriaus pareigas ir pagal Mokslo ir studijų įstatymą buvo pradėjęs eiti kolegijos, kaip viešosios įstaigos, direktoriaus pareigas, bet nėra pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą tvarką pradėjęs (baigęs) eiti kolegijos, kaip viešosios įstaigos, direktoriaus pareigų dvi kadencijas iš eilės“;

tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjos, ginčijamas teisinis reguliavimas, sudarantis prielaidas Vyriausybės įgaliotai ministerijai taikyti kolegijoms ir jų kolegialiems valdymo organams „radikalios administracinės kontrolės ar administracinio poveikio priemones, įskaitant sprendimų ginčijimą (skundimą) teismo tvarka“, neįtvirtintas specialiame Mokslo ir studijų įstatyme, skirtame aukštųjų mokyklų veiklai reglamentuoti.

Pasak pareiškėjos, ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą Konstitucijai lemia ne viena ar kelios konkrečios nuostatos, įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 1, 4 dalyse, 29 straipsnio 3, 4, 7 dalyse, bet „šių nuostatų kontekstinės prasmės esminis konstituciškai netoleruotinas prieštaringumas ir neaiškumas istoriniame teisiniame Aukštojo mokslo įstatymo ir jį pakeitusio Mokslo ir studijų įstatymo kontekste“.

6.1. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo ištirti nurodytų Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatų atitiktį Konstitucijai priimtinumo, pažymėtina, kad ginčijamose Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 29 straipsnio „Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)“ dalyse nustatyta, kad rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka (3 dalis); taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti, rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių (4 dalis); rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai; tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra (7 dalis). Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis teisę būti renkamam valstybinės kolegijos direktoriumi ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, buvo įtvirtintas ir Aukštojo mokslo įstatymo, kuris reglamentavo aukštųjų mokyklų veiklą iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo, 26 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina ir tai, kad Aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje (2005 m. birželio 30 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos veikia kaip biudžetinės įstaigos arba viešosios įstaigos. Įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui, jame buvo nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos veikia kaip viešosios įstaigos (Mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalis); kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinės aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas (Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjos ginčijamoje Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga.

6.2. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, jog ji, ginčydama Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatų atitiktį Konstitucijai pirmuoju aspektu, iš esmės nesutinka su [duomenys neskelbiami] apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje pateiktu Aukštojo mokslo įstatymo, galiojusio iki 2009 m. gegužės 12 d., ir po šios datos įsigaliojusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų aiškinimu, kad, Aukštojo mokslo įstatymą pakeitus Mokslo ir studijų įstatymu, valstybinės aukštosios mokyklos direktoriaus kadencijų skaičiavimas nenutrūko. Tokią išvadą minėti teismai padarė konstatavę, kad lyginamoji minėtų įstatymų analizė leidžia teigti, jog valstybinės aukštosios mokyklos vadovo kadencijos trukmė, kadencijų skaičius, paskyrimo į pareigas tvarka, paskiriantieji subjektai įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui nebuvo iš esmės pakeisti, kad esminių pakeitimų šioje srityje pertvarkius [duomenys neskelbiami] kolegiją iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą nebuvo padaryta. [duomenys neskelbiami] apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas taip pat atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad reguliuojant ir vykdant aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinės struktūros pertvarką negali būti sudaryta prielaidų nepaisyti inter alia aukštosios mokyklos valdymo, kontrolės ir priežiūros institucijų narių, taip pat asmenų, vykdančių vienasmenių institucijų funkcijas ar einančių kolegialių institucijų vadovų pareigas, kadencijų skaičiaus ribojimo.

Taigi pareiškėja ne ginčija nurodytų Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatų atitiktį Konstitucijai, o siekia išsiaiškinti, ar teismai tinkamai išaiškino, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą valstybinė aukštoji mokykla, veikusi kaip biudžetinė įstaiga ir po pertvarkos pradėjusi veikti kaip viešoji įstaiga, yra laikytina ta pačia valstybine aukštąja mokykla, kurios direktoriui taikytinas reikalavimas eiti pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.

6.3. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, jog ji, ginčydama Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatų atitiktį Konstitucijai antruoju aspektu, iš esmės nesutinka su Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje išdėstytais argumentais, kad, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalimi, 8 straipsniu, Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsniu, Civilinio kodekso 2.45 straipsniu, 2.82 straipsnio 4 dalimi, Švietimo ir mokslo ministerija, kaip pareiškėjos savininkės (dalininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendinusi institucija, turėjo įstatymo jai suteiktą teisę ginčyti [duomenys neskelbiami] kolegijos valdymo organų sprendimus.

Taigi pareiškėja iš esmės kelia keleto įstatymų, t. y. Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija), Viešųjų įstaigų įstatymo ir Civilinio kodekso, nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimą, o ne prašo ištirti nurodytų Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatų atitiktį Konstitucijai.

6.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimas); nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai (inter alia 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT75-A-S61/2019, 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT49-A-S36/2019, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. KT57-A-S43/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT75-A-S61/2019).

6.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo prašyme iš esmės kelia ne nurodytų Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatų konstitucingumo, o jų aiškinimo ir taikymo teismuose klausimą, konstatuotina, kad jos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

9. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjos prašymo sustabdyti [duomenys neskelbiami] apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties vykdymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-6/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas