Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-94/2019

2020 m. balandžio 15 d. Nr. KT75-A-S70/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-94/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnio 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu už Didžiojoje Britanijoje 2011 m. spalio 28 d. įvykusį eismo įvykį, dėl kurio kaltė tenka Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės, kurios valdytoja buvo pareiškėja, vairuotojui, o ši transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kaip to reikalauja Įstatymas, iš pareiškėjos civilinėje byloje buvo priteista ieškovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) – naudai šiam pareiškus reikalavimą pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį regreso tvarka išsireikalauti kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui už eismo įvykį atlygintą žalą (t. y. nustatyto dydžio nuostolių atlyginimą ir metines palūkanas), taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą minėtą Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjos kasacinį skundą atsisakė priimti.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2019 m. gruodžio 30 d., Konstituciniame Teisme gautas 2019 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT66-A-S61/2020). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimai Nr. KT29-A-S18/2019 ir Nr. KT30-A-S19/2019, 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT27-A-S25/2020).

Taigi ir tų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., bet ne anksčiau kaip 2019 m. gegužės 1 d., prašymų pateikimo Konstituciniam Teismui terminas skaičiuojamas nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT27-A-S25/2020).

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena.

Kaip minėta, dėl pareiškėjos galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2019 m. gruodžio 28 d., t. y. ne darbo diena (šeštadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą Konstituciniam Teismui registruotu laišku išsiuntė 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, laikytina, kad pareiškėja nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

7. Pažymėtina, jog ginčijamose Įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (4 straipsnio 1 dalis); Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė; pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas); įgyvendindamas šį įstatymą, Biuras atlieka šias funkcijas – veikia kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucija, administruoja žalas ir moka išmokas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (26 straipsnio 3 punktas).

8. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo ištirti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, kad pareiškėja savo prašymą grindžia tuo, kad, pasak pareiškėjos, pagal šią nuostatą draudimo sutartis privalo būti sudaryta tik Lietuvos Respublikoje draudimo paslaugas teikiančioje bendrovėje. Tačiau šioje nuostatoje nenurodyta, kur turi būti sudaroma draudimo sutartis. Kaip nurodo pati pareiškėja (jos prašymo 4.1.1 punktas), tai nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, tačiau pareiškėja šios nuostatos neginčija. Taigi pareiškėjos ginčijamoje Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta tai, ką pareiškėja teigia esant nustatytą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme iširti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

9. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT63-A-S58/2020).

10. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjos prašymo dalis ištirti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

11. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo ištirti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio 3 punkto atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, kad iš pareiškėjos prašymo visumos darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su dėl jos civilinėje byloje Lietuvos teismų priimtais sprendimais, nes abejoja jų pagrįstumu. Pareiškėja teigia, kad iš jos apskritai negali būti regreso tvarka išieškomas žalos atlyginimas, nes ji mano, kad buvo tinkamai apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos teismai šioje civilinėje byloje, pasak pareiškėjos, nesivadovavo jos nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl žalos, padarytos už eismo įvykį atsakingų asmenų, atlyginimo, todėl nepagrįstai iš pareiškėjos minėtam Biurui priteisė nustatyto dydžio nuostolių atlyginimą, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su dėl jos civilinėje byloje priimtais Lietuvos teismų sprendimais ir abejodama jų pagrįstumu, kelia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo teismuose klausimus.

13. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2017 m. kovo 15 d. nutarimas); teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (2010 m. gegužės 3 d. sprendimas). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT57-A-S52/2020, 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT61-A-S56/2020).

14. Vadinasi, toks pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

15. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

16. Pareiškėjos prašymo priimtinumo kontekste paminėtina ir tai, kad ji taip pat pateikia bendro pobūdžio abejones ir hipotetinius samprotavimus dėl 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1137 priėmimo, abejodama tokio teisinio reguliavimo pakeitimo tikslingumu.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT52-A-S47/2020).

18. Taigi konstatuotina, kad prašymai išspręsti teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-94/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas