Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-35/2020 GRĄŽINIMO

2020 m. balandžio 8 d. Nr. KT71-A-S66/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-35/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad jos prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymui (toliau – Bendrijų įstatymas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai“ (2015 m. vasario 25 d. redakcija) nuostata „Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės: <...> Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą“ tiek, kiek joje nėra atskirai išskirti bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, o prie valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių yra priskirti asmeninės nuosavybės teise priklausančių balkonų ir lodžijų pertvarkymo darbai pagal vieną projektą.

2. Pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 8 d. leidimo atnaujinti (modernizuoti) pastatą (toliau – Leidimas) dalį, kurioje numatyta atlikti statybos darbus pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiose patalpose (balkonuose). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjų prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2020 m. vasario 7 d., Konstituciniame Teisme gautas 2020 m. vasario 10 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. KT40-A-S29/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT67-A-S53/2019, 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. KT50-A-S45/2020).

7. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – butai, esantys daugiabučiame gyvenamajame name. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo). Bendrijos visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtintas investicinis planas siekiant įgyvendinti jame numatytas namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones, buvo parengtas paprastojo remonto techninis projektas (toliau – Projektas), kurio sprendiniams pritarė dauguma namo patalpų savininkų. Pagal Projektą buvo suplanuota atlikti statybos darbus, pasak pareiškėjų, joms asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, t. y. suplanuota pareiškėjų balkonus įstiklinti, pastatyti juose radiatorius ir prijungti šiuos plotus prie pareiškėjų butų naudingojo ploto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal Projektą 2017 m. birželio 8 d. išdavė Leidimą.

8. Pareiškėjos savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Bendrijų įstatymui grindžia tuo, kad, pasak pareiškėjų, balkonai nėra bendrojo naudojimo objektai, todėl sprendimai dėl jų pertvarkymo negalėjo būti priimami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pareiškėjų teigimu, ginčijamos nuostatos pagrindu parengtas Projektas ir jį patvirtinęs Leidimas pažeidžia pareiškėjų konstitucines teises: teisę į nuosavybę, kuri apima ir teisę pačiam priimti sprendimus dėl nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo būdų, ir teisę į privatų gyvenimą ir būstą, nes Leidime yra numatyta teisė vykdyti statybos darbus pareiškėjų butuose prieš jų valią. Pasak pareiškėjų, ginčijamu teisiniu reguliavimu suteikiant kitiems asmenims teisę nuspręsti dėl balkonų naudojimo būdo ir jų panaikinimo yra ribojama savininkų teisė valdyti ir naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl to pažeidžiama Konstitucija.

Taigi pareiškėjos savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad sprendimai, susiję su balkonų pertvarkymu, buvo priimti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, nesant pareiškėjų sutikimo, t. y. prieš pareiškėjų valią.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.

CK 4.85 straipsnio (2012 m. gegužės 10 d. redakcija) „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, o šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

10. Pažymėtina ir tai, kad LVAT minėtoje 2019 m. spalio 8 d. nutartyje konstatavo, kad nors pareiškėjų skundo dalykas buvo Leidimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau pareiškėjos iš esmės ginčijo Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo pritarti šildymo prietaisų perkėlimui ir Projekto sprendinių, kurių pagrindu išduotas Leidimas, pagrįstumą ir atitiktį teisės aktų nuostatoms. LVAT nurodė, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo 2017 m. gegužės 2 d. protokole įtvirtintas sprendimas pritarti šildymo prietaisų perkėlimui į apšiltintus balkonus-lodžijas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, tačiau pareiškėjos, inicijuodamos ginčą dėl Leidimo panaikinimo, iš esmės siekia, kad teismas įvertintų Bendrijos sprendimo teisėtumą ir namo modernizavimo projekto sprendinių pagrįstumą, nes terminas minėtam sprendimui apskųsti jau yra pasibaigęs. LVAT pažymėjo, kad daugiabučių namų savininkų bendrijų narių susirinkimų priimti sprendimai yra civilinio teisinio pobūdžio ir ginčai dėl jų teisėtumo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

11. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pareiškėjos, prieš kreipdamosi į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai ir Bendrijos įstatymui, neišnaudojo Bendrijų įstatyme ir CK nustatytų savo galimai pažeistų konstitucinių teisių ir laisvų gynimo priemonių.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą, o šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjoms prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjoms [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-35/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas