Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-33/2020

2020 m. balandžio 8 d. Nr. KT70-A-S65/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-33/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo prašymas ištirti:

ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas;

ar Konstitucijai bei Europos Sąjungos sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 815 „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ (toliau – Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretas Nr. 1K-42 „Dėl pritarimo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ (toliau – Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretas), Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. protokolinis nutarimas Nr. XIII-2419 „Dėl pritarimo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ (toliau – Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 870 „Dėl Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymo į Europos Komisijos narius“ (toliau – Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas).

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretą, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimus, įpareigoti Vyriausybę parengti kandidato į Europos Komisijos narius atrankos aprašą ir organizuoti kandidatų į šią atranką konkursą. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ginčijami Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktai nėra administraciniai aktai, priimti viešojo administravimo srityje, ir konstatavo, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjo skundas, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas dėl šios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris galutine ir neskundžiama 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2020 m. vasario 7 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020), taip pat kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai jis siekia apginti ne savo, o kito asmens (kitų asmenų) konstitucines teises ar laisves (2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT33-A-S22/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020).

6. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo ištirti Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekreto, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai pažymėtina, kad šie teisės aktai buvo priimti ne dėl pareiškėjo, o dėl kito asmens.

7. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjo Konstituciniam Teismui pateikto prašymo ir jo priedų visumos matyti, kad pareiškėjas ne gina galimai pažeistas savo konstitucines teises ar laisves, bet siekia inicijuoti ginčą dėl konkretaus kito asmens paskyrimo į Europos Komisijos narius nacionalinės procedūros.

Pareiškėjas savo prašyme taip pat nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad kito asmens skyrimo į Europos Komisijos narius nacionalinės procedūros metu galimai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjas pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekreto, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo konstitucingumo, nes jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

Paminėtina ir tai, kad pareiškėjo prašymas gali būti traktuotinas kaip actio popularis pobūdžio prašymas, kai pareiškėjas ne gina galimai pažeistas savo konstitucines teises ar laisves, bet prašo įvertinti Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekreto, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, priimtų dėl kito asmens, atitiktį Konstitucijai.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekreto, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai.

11. Konstatavus, kad pareiškėjas, ginčydamas Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekreto, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai, nesiekia apginti savo konstitucinių teisių ar laisvių, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo tiek, kiek jis prašo ištirti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1, 2 dalių atitiktį Konstitucijai, tyrimas būtų savitikslis.

12. Savitikslis prašymas tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1, 2 dalių atitiktį Konstitucijai.

14. Pareiškėjo prašymo kontekste kartu konstatuotina ir tai, kad tiek, kiek pareiškėjas ginčija ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime jau yra išnagrinėjęs klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostatos „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ atitikties inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, nustatydamas, kad minėta nuostata Konstitucijai neprieštarauja.

14.1. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijamos ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, <...>, Vyriausybės <...> veiklos <...>“, išskyrus žodžius „(kaip kolegialios institucijos)“, yra tapati minėtai ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostatai, taip pat atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinis Teismas minėtame 2010 m. gegužės 13 d. nutarime padarė išvadą, kad ši ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata neprieštarauja Konstitucijos inter alia 30 straipsnio 1 daliai, konstatuotina, kad dėl ginčijamos ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos jau yra priimtas galutinis ir neskundžiamas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

14.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

15. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekretas, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1, 2 dalys neprieštarauja Europos Sąjungos sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms, pažymėtina, kad Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje Europos Sąjungos teisės atžvilgiu yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją (inter alia 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, 2007 m. gegužės 8 d. sprendimas, 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų ir Europos Sąjungos teisės normų kolizija yra teisės taikymo klausimas.

16. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės taikymo klausimų (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT61-A-S56/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

17. Taigi pareiškėjo prašymas ištirti Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, Prezidento 2019 m. rugpjūčio 7 d. dekreto, Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo, Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1, 2 dalių atitiktį Europos Sąjungos sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-33/2020.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas