Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-92/2019

2020 m. kovo 25 d. Nr. KT55-A-S50/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-92/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti:

ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84, 3.85, 3.96, 4.22, 4.27, 4.72, 4.68, 4.88 ir kiti straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 22–25 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

ar valstybės institucijų veiksmai, teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui.

2. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ir 2012 m. kovo 5 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo atsisakyta tenkinti pareiškėjos priešieškinio dalį, kurioje ji prašė priteisti jai gyvenamąjį namą. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Palangos teismo sprendimą minėtoje dalyje paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą, kuriuo, be kita ko, ji prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą apie nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą įregistravimą prašyme nurodyto asmens vardu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nuspręsta pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Taigi, be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

5. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo dalies, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis, pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamu aspektu priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, kaip minėta, įsiteisėjo 2019 m. gegužės 29 d.

5.1. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą Konstituciniam Teismui pateikė 2019 m. gruodžio 30 d., konstatuotina, kad pareiškėja praleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminą, kiek tai susiję su ginčijama ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 4 dalį asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą. Konstatuotina, kad pareiškėja Konstituciniam Teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

5.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu asmens prašymas paduotas be svarbių priežasčių praleidus nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

5.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

6. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo dalies, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CK 3.84, 3.85, 3.96 straipsniai, pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamu aspektu priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinė ir neskundžiama nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 27 d.

6.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimai Nr. KT29-A-S18/2019 ir Nr. KT30-A-S19/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT87-A-S72/2019).

6.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CK 3.84, 3.85, 3.96 straipsniai, yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

7. Sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo dalies, kurioje pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CK 4.22, 4.27, 4.72, 4.68, 4.88 straipsniai, pažymėtina, kad sprendimai, kuriuos pareiškėja nurodo kaip galimai pažeidusius jos konstitucines teises ar laisves, buvo priimti ne ginčijamų nuostatų pagrindu.

7.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. KT87-A-S72/2019).

7.2. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai CK 4.22, 4.27, 4.72, 4.68, 4.88 straipsnių nuostatas.

7.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar kiti CK straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 22–25 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.1. Pažymėtina, kad ši pareiškėjos prašymo dalis suformuluota pernelyg abstrakčiai, joje nenurodyti jokie konkretūs CK straipsniai ar jų dalys, kurių atitiktis Konstitucijai turėtų būti tiriama. Taigi darytina išvada, kad šioje pareiškėjos prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

8.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad pareiškėjos prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019).

8.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

9. Iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, kad pareiškėja taip pat prašo išaiškinti, ar Konstitucijos 109 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui neprieštarauja valstybės institucijų veiksmai, teismų sprendimai.

9.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų, taip pat nevertina valstybės institucijų ar įstaigų veiksmų ar neveikimo. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019).

9.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

9.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9.4. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-92/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Dainius Žalimas