Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-93/2019 DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2020 m. kovo 25 d. Nr. KT53-A-S48/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-93/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ‒ ir CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‒ ir CPK) 534–537 straipsniai tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 350 straipsnis (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas, gindamas savo teises, kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, kuris 2019 m. vasario 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2019 m. gruodžio 5 d., Konstituciniame Teisme gautas 2019 m. gruodžio 31 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti prašymą teikiančio asmens poziciją dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai ir pateikti ją pagrindžiančius teisinius argumentus.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. sausio 29 d. potvarkiu Nr. 2A-43 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ pareiškėjui buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5.  Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT32-A-S29/2020, 2020 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. KT46-A-S42/2020).

5.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktą, 2 dalį pareiškėjo prašyme turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms (inter alia Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. KT37-A-S34/2020).

6. Pareiškėjas ginčija CPK 347 straipsnio „Kasacinio skundo turinys“ 1 dalies 3 punkto, 350 straipsnio „Kasacinio skundo priėmimo tvarka“ (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.1. Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame nustatyta, kad kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys šiame kodekse nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, atitikties Konstitucijai, teigia, kad „reikalavimas nurodyti būtent išsamius teisinius argumentus nepagrįstai riboja asmens teisę į konstitucinę gynybą, kadangi asmens teisių gynybos apimtis ir veiksmingumas negali priklausyti nuo to, kiek asmuo argumentuotai ir išsamiai pateikė savo argumentaciją kasaciniame skunde“ ir kad „reikalavimas nurodyti išsamius teisinius argumentus yra per griežtas“, pareiškėjas taip pat pažymi, kad, pasak jo, teisinės valstybės principo sudedamoji dalis yra principas jura novit curia (teismas žino teisę), kuris „reiškia ne tik prezumpciją, kad teisės turinys teismui yra žinomas, tačiau taip pat ir numato teismo pareigą nustatyti tinkamą byloje taikomą norminį reguliavimą“.

6.1.1. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, be kita ko, tai, kokia tvarka asmuo gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių ir laisvių gynimo (inter alia 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas, 2016 m. birželio 28 d. sprendimas); įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (inter alia 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2016 m. birželio 28 d. sprendimas).

6.1.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašyme nepaaiškino, kodėl įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreipimosi į kasacinės instancijos teismą tvarką, pagal Konstituciją negali nustatyti reikalavimo kasacinį skundą grįsti išsamiais teisiniais argumentais, kodėl toks reikalavimas yra per griežtas kreipiantis į kasacinės instancijos teismą, kuris nagrinėja tik teisės klausimus. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, inter alia peržiūrėdamas bylas kasacine tvarka esant CPK 346 straipsnyje nustatytiems pagrindams, turėtų nagrinėti teisiškai neargumentuotus kasacinius skundus, nepaaiškino ir to, kaip kita bylos šalis savo atsiliepime turėtų nurodyti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvus, jei skundas nebus teisiškai pagrįstas.

6.2. Grįsdamas savo abejones dėl CPK 350 straipsnio (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijai, pareiškėjas teigia, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžianti atrankos kolegija „nelaikytina teismu, kadangi šis procesas nepasižymi išsamumo, visapusiškumo požymiais“, kasaciniai skundai, pasak pareiškėjo, atmetami surašant glaustus, formalius motyvus, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nors teisingumas negali būti vykdomas formaliai. Pareiškėjas taip pat teigia, kad asmenys, kurie kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, neturi realių galimybių nušalinti atrankos kolegijos teisėjus, nes kasacinį skundą padavę asmenys neinformuojami apie atrankos kolegijos sudėtį ir skundo priėmimo eigą.

6.2.1. Tačiau pareiškėjas neargumentuoja, kodėl, jo manymu, sprendžiant kasacinio skundo priimtinumo klausimą, pateiktas skundas jau šioje stadijoje turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių teiginį, kodėl procedūra atrankos kolegijoje yra formali. Pažymėtina, kad tokie teiginiai, kaip ir teiginiai, kad „teisės subjektai, kurių skundai nepriimami, visuotinai nepasitenkinę atrankos kolegijos sprendimais“, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, bendro pobūdžio samprotavimai, o ne teisiniai argumentai.

6.2.2. Pareiškėjas nevertina ir to, kad pagal CPK 350 straipsnio (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) 1 dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegiją iš trijų šio teismo teisėjų sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (1.4)-1T-26 (su aktualiais pakeitimais) patvirtintomis Atrankos kolegijų sudarymo taisyklėmis, atrankos kolegija nutartimi paprastai sudaroma vienam kalendoriniam mėnesiui, o nutartis dėl atitinkamos sudėties atrankos kolegijos sudarymo skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto tinklalapyje likus 6 darbo dienoms iki šios kolegijos veiklos pradžios (4 punktas). Taigi neaišku, kodėl pareiškėjas teigia, kad yra neaiški atrankos kolegijos, sprendžiančios kasacinio skundo priimtinumo klausimą, sudėtis.

Be to, CPK 350 straipsnyje (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) yra nustatyti konkretūs atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindai (2 dalis), reglamentuota, kas turi būti nurodyta atrankos kolegijos priimamoje nutartyje (4 dalis), kiti procesiniai veiksmai, kuriuos gali atlikti atrankos kolegija (3 dalis).

6.3. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktą, 2 dalį pareiškėjo prašyme turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms.

6.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalindamas prašymo trūkumus pateiktoje papildomoje informacijoje nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 350 straipsnio (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

6.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

6.6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymo dalį dėl CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 350 straipsnio (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

7. Pareiškėjas taip pat ginčija CK, CPK 534–537 straipsnių atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, šie teisės aktai (jų dalys) Konstitucijai prieštarauja tiek, kiek negina atsiradusio savininko nuosavybės teisių į bešeimininkį turtą.

7.1. Pareiškėjo teigimu, CK, taip pat CPK 534–537 straipsniai, kuriuose reglamentuojama bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjimo tvarka, neatitinka Konstitucijos dėl to, kad, pasak pareiškėjo, šiuose teisės aktuose neįtvirtinta, jog bešeimininkis turtas privalo būti grąžintas, kai atsiranda jo savininkas. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad, nesant tokio reguliavimo, atsiradusio savininko nuosavybės teisė į bešeimininkiu pripažintą turtą neginama.

7.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (2015 m. kovo 13 d. redakcija) (toliau – Taisyklės).

Šių Taisyklių 36 punkte (2011 m. sausio 17 d. redakcija) nustatyta, kad jeigu turto savininkas atsiranda po to, kai įsigalioja teismo sprendimas pripažinti turtą bešeimininkiu ir turtas jau parduotas, mokesčių inspekcija grąžina savininkui parduoto turto vertės pinigų sumą, o jeigu turtas buvo saugomas natūra, savininkui turi būti grąžintas tas pats turtas, kuris saugotas. Taisyklių 149 punkte (2016 m. sausio 6 d. redakcija) nustatyta, kad turto grąžinimas vykdomas, kai įsiteisėja priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui turtą. Taisyklių 150 punkte (2011 m. sausio 17 d. redakcija) nustatyta, kad jeigu turtas dar neparduotas, jis grąžinamas natūra savininko prašymu; kartu su prašymu turi būti pridėti dokumentai, kuriais remiantis savininkui grąžinamas turtas. Taisyklių 151 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu turtas jau parduotas, grąžinama už parduotą turtą gauta pinigų suma.

Taigi teisinis reguliavimas, pagal kurį atsiradus savininkui bešeimininkis turtas turi būti grąžintas ir kurį pareiškėjas teigia esant nenustatytą, yra nustatytas Taisyklėse, inter alia jų 36, 149–151 punktuose.

7.3. Konstatavus, kad teisinis reguliavimas, kurį pareiškėjas teigia esant nenustatytą, yra nustatytas kitame teisės akte, konstatuotina, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

7.4. Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT43-A-S39/2020, 2020 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. KT47-A-S43/2020).

Vadinasi, pareiškėjo prašymo dalis dėl CK, CPK 534–537 straipsnių tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

7.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti CK, CPK 534–537 straipsnių tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Pareiškėjas taip pat ginčija Teismų įstatymo atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.1. Pareiškėjo nuomone, Teismų įstatyme nenumatyta teisėjų atsakomybė už priimtus teismų sprendimus, tautos dalyvavimas skiriant teisėjus ir teisėjų atsakomybė tautai.

8.2. Minėta, kad pagal Konstituciją Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo galėjo būti pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės.

8.3. Konstatuotina, kad Teismų įstatymas, kurio atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėjas, nebuvo pagrindas priimant pareiškėjo nurodytus teismų sprendimus, kuriais galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

Vadinasi, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

8.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti Teismų įstatymo atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-93/2019 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 534–537 straipsnių tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-93/2019 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 350 straipsnio (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Dainius Žalimas