Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-77/2019 GRĄŽINIMO

2020 m. kovo 25 d. Nr. KT52-A-S47/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-77/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) (toliau – VSDĮ) 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), 5 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą nebeskelbti įmonės duomenų, kurie pagal VSDĮ 15 straipsnio 3 dalį laikomi viešais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjos prašymo buvo nustatyta, kad jos prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2020 m. sausio 13 d. potvarkiu Nr. 2A-13 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėja, siekdama pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė papildomą informaciją.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktą, 2 dalį pareiškėjo prašyme turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms (inter alia Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai).

6. Pareiškėja abejoja ­VSDĮ 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), 5 punkto atitiktimi Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos paviešinti draudėjo, turinčio daugiau nei 3 apdraustuosius asmenis, apdraustųjų asmenų (darbuotojų) darbo užmokesčio vidurkį, ir taip pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė, nes nurodytos informacijos paviešinimas atgraso potencialius kvalifikuotus darbuotojus nuo įsidarbinimo įmonėse, kurių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei kitų įmonių. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, remdamiesi vien pagal ginčijamą teisinį reguliavimą viešinama informacija, net nebando įsidarbinti įmonėje, kurios darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei kitų panašių įmonių, nesigilina į kitas įmonės siūlomas darbo sąlygas, kurios darbą šioje įmonėje darytų patrauklų, ir renkasi darbą įmonėse, kurių pagal viešai skelbiamus duomenis nustatomas darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra didesnis. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ūkio subjektų galimybė didinti darbo užmokestį yra nevienoda, todėl kai kurie ūkio subjektai, finansiškai negalėdami to daryti, netenka gerų specialistų.

6.1. Taigi pareiškėjos pozicija iš esmės grindžiama teiginiu, kad sąžiningos konkurencijos laisvė pažeidžiama dėl to, kad potencialūs darbuotojai, žinodami įmonės darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį, turi galimybę rinktis, kurioje įmonėje jie norėtų dirbti. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas teisinis reguliavimas neleidžia įmonėms konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų. Nors ginčijamu teisiniu reguliavimu neužkertamas kelias viešinti kitas darbo sąlygas, tačiau kadangi darbo užmokestis turi esminę įtaką renkantis darbo vietą, kitos darbo sąlygos, pasak pareiškėjos, yra paneigiamos, nes darbdaviai, norėdami išlikti konkurencingi darbo rinkoje, yra priversti didinti būtent darbo užmokestį.

Vis dėlto iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl galimybė darbuotojui žinoti konkrečios įmonės darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį ir dėl to pasirinkti patrauklesnę darbo vietą riboja, o ne skatina konkurenciją, ir kodėl tam tikroje ūkinėje veikloje dalyvaujančių įmonių konkurencija įdarbinant asmenis būtų sąžiningesnė, jei darbuotojai neturėtų duomenų (nežinotų) apie įmonėje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį. Pareiškėja nevertina to, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą paviešinus nurodytus duomenis, atskleidžiančius įmonės darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį, neužkertamas kelias skelbti konkretų darbo užmokestį tam tikros specializacijos darbuotojams ar pasirinkti kitokį darbo užmokesčio mokėjimo modelį, kaip antai mokėti darbo užmokestį priklausomai nuo rezultatų. Pareiškėja neatsižvelgia į tai, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nesudaromos prielaidos atskleisti informaciją apie mokamą darbo užmokestį konkrečios pareigybės darbuotojui, o pateikiami visų įmonės darbuotojų duomenys.

6.2. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamuose VSDĮ 15 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), 5 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nėra taikomas visiems draudėjams vienodai: jis netaikomas ūkio subjektams, turintiems 3 ar mažiau darbuotojų, taip pat netaikomas ūkio subjektams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau įsisteigusiuose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Vis dėlto pareiškėja pažymi, kad „ginčijamas reguliavimas yra vienodai taikomas draudėjams, turintiems daugiau nei 3 darbuotojus, neišskiriant nė vienos tokio ūkio subjektų grupės“.

Tačiau pareiškėja savo prašyme nevertina to, kad jei ginčijamas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir tiems draudėjams, kurie turi 3 ar mažiau darbuotojų, galėtų, kaip nurodoma ginčijamo teisinio reguliavimo travaux préparatoires, būti atskleista informacija apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas pajamas, kuri, pasinaudojus kitais viešais duomenimis, leistų identifikuoti asmens duomenis ir taip pažeistų duomenų subjekto esminius interesus. Pareiškėja neatsižvelgia ir į tai, kad ginčijamas teisinis reguliavimas vienodai taikomas Lietuvos ir kitų ES šalių įmonėms, įsisteigusioms Lietuvoje, jos neskirstomos nacionalinės priklausomybės tam tikrai valstybei pagrindu.

6.3. Grįsdama savo abejones dėl VSDĮ 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), 5 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėja nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad „bus priimami tik ekonomiškai naudingi šalies ūkiui teisės aktai“, o ginčijamas teisinis reguliavimas, pareiškėjos nuomone, toks nėra, be to, jis „nebuvo tinkamai įvertintas ekonominiu aspektu“.

Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016); valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, kad ir kas juos vertintų, taip pat ir pagrįstumo ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai, kad ši anksčiau suformuota ir vykdyta ekonominė politika pagrįstumo ir tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą anksčiau suformuotą ir vykdytą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad pareiškėja savo prašyme nekelia klausimo dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai kaip akivaizdžiai priešingo tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigiančio Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

6.4. Pareiškėjos prašymas taip pat grindžiamas hipotetinio pobūdžio teiginiais dėl ginčijamu teisiniu reguliavimu sukeliamų lūkesčių potencialiems darbuotojams ir dėl potencialių darbuotojų priimamo sprendimo įsidarbinti konkrečioje įmonėje, prašyme pateikiami vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, nurodomi ne teisiniai, o socialinio ir ekonominio pobūdžio argumentai, kurie nepagrindžia ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl VSDĮ 15 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), 5 punkto atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) yra grąžinamas pareiškėjui.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai prašymą ištirti, ar VSDĮ 15 straipsnio 3 dalies 4 punktas (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija), 5 punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia Konstitucinio Teismo 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2020 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. KT37-A-S34/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsnio 1 dalimi, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjai [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-77/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Dainius Žalimas