Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI SU MOKESČIŲ NUSTATYMU (PAKEITIMU) SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2020 m. kovo 19 d. Nr. KT51-S46/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-1/2020.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. iš jo kylantiems konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis tiek, kiek jose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įsigaliojimo ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams,

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 3 d. (toliau – 2019 m. gruodžio 3 d. priimtas Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas), 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio 1 punktas (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija), 37 straipsnis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.,

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 5 d. (toliau – 2019 m. gruodžio 5 d. priimtas Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas), 2 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.,

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 12 d. (toliau – NTMĮ pakeitimo įstatymas), 3 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija), 7 straipsnio 1 dalies (su 2019 m. gruodžio 12 d. pakeitimu) 6 ir 7 punktai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.,

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2018 m. birželio 28 d. (toliau – GPMĮ pakeitimo įstatymas), 7 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.,

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 383, 402, 562 straipsniais įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 17 d. (toliau – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas), 13 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. iš jo kylantiems konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams, neprieštarauja:

Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija),

Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija).

 

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos teisinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti ne tik konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys, punktai), kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys, punktai), bet ir teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia 2010 m. kovo 19 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. vasario 27 d. sprendimai).

Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2020 m. vasario 27 d. sprendimai).

Reikalavimai aiškiai išdėstyti ir teisiniais argumentais pagrįsti pareiškėjo poziciją dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai taikytini ir tais atvejais, kai teisės aktai yra ginčijami pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (inter alia 2012 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 21 d., 2020 m. vasario 27 d. sprendimai).

II

3. Pareiškėja prašo ištirti inter alia Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies tiek, kiek jose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įsigaliojimo ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Pareiškėja, remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, suformuluota aiškinant konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, atsakingo valdymo principus, nurodo, kad pagal šioje prašymo dalyje ginčijamą teisinį reguliavimą nėra numatyta tam tikro protingo pereinamojo laikotarpio (vacatio legis) mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimui, per kurį mokesčių mokėtojai galėtų pasirengti mokesčių pakeitimams. Pareiškėjos teigimu, nauji mokesčių įstatymai ar galiojančių mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais numatyti inter alia didesni mokesčio tarifai, nuo jų priėmimo praėjus labai trumpam laikotarpiui, t. y. nenustačius tam tikro protingo pereinamojo laikotarpio (vacatio legis), galėtų įsigalioti tik išimtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais, t. y. kai būtina nedelsiant užtikrinti ne bet kokius, o tik gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės poreikius, kurių neįmanoma užtikrinti nenustačius naujų mokesčių, nepadidinus mokesčių tarifų, nepanaikinus mokesčių lengvatų, kitaip nepabloginus mokesčių mokėtojų padėties.

5. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jos abejonę dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

III

6. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

2019 m. gruodžio 3 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Akcizų įstatymo 35 straipsnio 1 punktas (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija), 37 straipsnis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.,

2019 m. gruodžio 5 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.,

NTMĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija), 7 straipsnio 1 dalies (su 2019 m. gruodžio 12 d. pakeitimu) 6 ir 7 punktai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.,

GPMĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.,

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

7. Pareiškėjos teigimu, šioje prašymo dalyje ginčijamomis įstatymų nuostatomis nauja redakcija išdėstyti mokesčių įstatymų pakeitimai įsigaliojo nuo ginčijamų įstatymų oficialaus paskelbimo praėjus vos vienai ar kelioms dienoms arba mažiau nei trims mėnesiams:

2019 m. gruodžio 3 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti tam tikri akcizų tarifų pakeitimai gazoliams, etilo alkoholiui, bešviniam benzinui įsigaliojo atitinkamai 2020 m. sausio 1 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui nuo šio įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre (toliau – TAR), ir 2020 m. kovo 1 d., t. y. praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo šio įstatymo paskelbimo TAR (paskelbta 2019 m. gruodžio 12 d.);

2019 m. gruodžio 5 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata, kurioje įtvirtintas tam tikras akcizo tarifo pakeitimas kaitinamojo tabako produktams, įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d., t. y. praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo šio įstatymo paskelbimo TAR (paskelbta 2019 m. gruodžio 19 d.);

2019 m. gruodžio 12 d. priimto NTMĮ pakeitimo įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifo pakeitimas ir apibrėžtos tam tikros nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., t. y. praėjus keturioms dienoms nuo šio įstatymo paskelbimo TAR (paskelbta 2019 m. gruodžio 27 d.);

2019 m. gruodžio 12 d. priimtos GPMĮ įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtintas tam tikras pajamų mokesčio tarifo pakeitimas, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo šio įstatymo paskelbimo TAR (paskelbta 2019 m. gruodžio 21 d.);

2019 m. gruodžio 17 d. priimto Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtintas papildomas kredito įstaigų (bankų) pelno mokestis, nustatyta jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., t. y. praėjus vienai dienai nuo šio įstatymo paskelbimo TAR (paskelbta 2019 m. gruodžio 30 d.).

8. Pareiškėjos manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo įtvirtintas mokesčius nustatančių (pakeičiančių, juos padidinant) įstatymų (jų dalių) įsigaliojimas per ypač trumpą laikotarpį – nuo 2020 m. sausio 1 d. arba 2020 m. kovo 1 d., t. y. praėjus vienai dienai ar mažiau nei trims mėnesiams nuo atitinkamo įstatymo oficialaus paskelbimo, nesant išimtinių, konstituciškai pagrįstų priežasčių ir nenumačius ūkio subjektams jokių galimybių prie to prisitaikyti (pasirengti neproporcingai didelėms išlaidoms arba kitoms neigiamoms pasekmėms), pažeidžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo imperatyvai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad pagal ginčijamas minėtų įstatymų nuostatas asmenys, kuriems atitinkamai nustatytas papildomas pelno mokestis, pakeisti (padidinti) akcizų tarifai, nekilnojamojo turto mokestis, gyventojų pajamų mokestis, turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad bus nustatytas protingas pereinamasis laikotarpis (vacatio legis), per kurį jie galės pasirengti mokėti šiuos mokesčius. Tačiau, įtvirtinus mokesčius nustatančių (pakeičiančių, juos padidinant) įstatymų (jų dalių) įsigaliojimą atitinkamai 2020 m. sausio 1 d. arba 2020 m. kovo 1 d., atsižvelgiant į tai, kad tokiam skubiam įsigaliojimui nebuvo išimtinių, konstituciškai pagrįstų priežasčių (t. y. nebuvo gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės poreikių, kurių buvo neįmanoma užtikrinti nenustačius naujų mokesčių, nepadidinus jų tarifų, nepanaikinus mokesčių lengvatų ar kitaip nepabloginus mokesčių mokėtojų padėties), nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo numatyti protingą pereinamąjį minėtų įstatymų (jų dalių) įsigaliojimo laikotarpį.

9. Atsižvelgiant į pareiškėjos išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šioje prašymo dalyje yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjos abejonę dėl ginčijamų įstatymų nuostatų, kuriomis įtvirtintas mokesčius nustatančių (pakeičiančių, juos padidinant) įstatymų (jų dalių) įsigaliojimas, atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

IV

10. Pareiškėja prašo ištirti inter alia Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnio (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija), kuriame yra įtvirtinta papildomas kredito įstaigų pelno mokestis, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10.1. Pareiškėja pažymi, kad įtvirtinant šioje prašymo dalyje ginčijamą teisinį reguliavimą nebuvo atliktas jo poveikio vertinimas, neįvertintos šiuo reguliavimu nustatyto naujo mokesčio galimos pasekmės finansų rinkai ir visai ekonomikai, todėl buvo pažeista Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Be to, įtvirtinant ginčijamą teisinį reguliavimą neatsižvelgta į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. nesikonsultuota su Europos Centriniu Banku. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėja, remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, nurodo, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo, kuriuo nustatomi mokesčiai, stabilumą, taip pat saugoti ir gerbti mokesčių mokėtojų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjos teigimu, planuodamos (planuodami) savo veiklą, kredito įstaigos (bankai), kaip ir kiti ūkio subjektai, tikisi, kad nebus nustatyta tokių sąlygų, kurios nepagrįstai staiga pasunkins jų finansinę, ūkinę veiklą, kai jos (jie) dėl naujo teisinio reguliavimo negalės įgyvendinti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų (jų įgyvendinimas bus labai pasunkintas) arba patirs nepagrįstų nuostolių, kitų neigiamų padarinių. Pasak pareiškėjos, Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija), kuriuo nustatomas naujas mokestis, buvo pasiūlytas ir priimtas per mažiau nei dvi savaites, nevertinus jokio šio reguliavimo poveikio, negavus Lietuvos banko vertinimo, nesuteikus galimybės rinkos dalyviams išdėstyti savo poziciją. Todėl, pareiškėjos vertinimu, buvo paneigti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo imperatyvai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis.

10.2. Pareiškėja taip pat teigia, kad iki Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo Lietuvos ir užsienio apmokestinamųjų vienetų pelnas, neišskiriant kredito įstaigų (bankų), buvo apmokestinamas taikant 15 procentų tarifą. Pagal šioje prašymo dalyje ginčijamą teisinį reguliavimą papildomo pelno mokesčio mokėtojais tapo tik kredito įstaigos (bankai), kurios (kurie) pelno gavimo požiūriu yra tokios pačios įmonės, kaip ir kituose ekonominės veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, statybos, prekybos, transporto, veikiančios įmonės. Taigi, pareiškėjos teigimu, tarp kredito įstaigų (bankų) ir kitų privačių įmonių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tik kredito įstaigoms (bankams) būtų nustatytas papildomas pelno mokestis ir jų pelną būtų galima apmokestinti didesniu tarifu negu kitų privačių įmonių pelną. Taigi nėra konstitucinio pagrindo ir objektyvių priežasčių iš Lietuvos ir užsienio apmokestinamųjų vienetų išskirti tik kredito įstaigas (bankus) ir tik joms (jiems) nustatyti papildomą pelno mokestį, kartu – didesnį pelno mokesčio tarifą negu kitoms privačioms įmonėms, gaunančioms tokį pat ar net didesnį pelną.

10.3. Taigi pareiškėja pateikia teisinius argumentus savo pozicijai, kad Pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pagrįsti. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

V

11. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti inter alia Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalies (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija), pagal kurią kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 euro už kilogramą tabako akcizų tarifas, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11.1. Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. birželio 28 d. priimtame Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1327 įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas laipsniškas (per trejus metus) akcizo tarifo didinimas visoms tabako gaminių kategorijoms iki pat 2021 metų. Pareiškėjos teigimu, šiuo įstatymu buvo suformuotas pagrįstas teisėtas lūkestis, kad kaitinamajam tabakui akcizų tarifai bus didinami palaipsniui kelerius metus (nuo 2019 m. kovo 1 d. – 68,6 euro, nuo 2020 m. kovo 1 d. – 78,5 euro, o nuo 2021 m. kovo 1 d. – 90 eurų už kilogramą tabako). Ginčijamoje Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) nesilaikoma anksčiau numatyto laipsniško akcizo didinimo, be to, numatoma tik vienai, t. y. kaitinamojo tabako, kategorijai nuo 2020 m. kovo 1 d. iš karto padidinti akcizą nuo 68,6 iki 113,2 euro (numatomas net 65 proc. padidinimas). Be to, Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) įsigaliojo net nepraėjus trims mėnesiams nuo jos paskelbimo. Pareiškėjos manymu, valstybėje nesant krizinės būklės, dėl radikalaus ir greito vieno akcizo padidinimo kyla verslo nepasitikėjimas visa teisine verslo aplinka ir valstybės įsipareigojimų vykdymu. Todėl šioje prašymo dalyje ginčijamu teisiniu reguliavimu itin ženkliai ir itin greitai padidinus akcizą už kaitinamojo tabako produktus, pareiškėjos vertinimu, buvo pažeisti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo imperatyvai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad ginčijamoje Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris, pasak pareiškėjos, turi esminį poveikį tiek konkurencinei, tiek verslo aplinkai, įtvirtintas neatlikus pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį būtino tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Kadangi ginčijamas teisinis reguliavimas įtvirtintas nesilaikant įstatymuose nustatytų esminių įstatymų leidybos procedūros reikalavimų, pareiškėjos teigimu, buvo pažeista Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis.

Konstatuotina, kad pareiškėjos prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jos abejonę dėl Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalies (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

11.2. Pareiškėja taip pat teigia, kad, padidinus akcizo tarifą tik kaitinamojo tabako produktams, kaitinamojo tabako gamintojai yra diskriminuojami kitų tabako produktų gamintojų atžvilgiu, t. y. pažeidžiami iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantys reikalavimai. Pareiškėjos nuomone, 2019 m. gruodžio 5 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti akcizo tarifo kaitinamojo tabako produktams padidinimo motyvai (siekis mažinti cigarečių pakeičiamumo efektą, taip pat prisidėti prie sveikatos gerinimo tikslų įgyvendinimo) negali būti laikomi objektyviomis priežastimis akcizo tarifą padidinti tik vienai tabako kategorijai. Jei tikrasis įstatymų leidėjo siekis yra surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą, tuomet, pasak pareiškėjos, akcizai turėtų būti palaipsniui didinami visoms tabako kategorijoms.

Pažymėtina, kad pagal Akcizų įstatymą akcizais yra apmokestinami, be kita ko, apdorotas tabakas, neapdorotas tabakas, kaitinamojo tabako produktai, elektroninių cigarečių skystis (2 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 9 d. redakcija) 2–5 punktai). Pareiškėja nepateikia teisinių argumentų, kodėl visi tabako produktų gamintojai, nepaisant to, kad jie gamina skirtingus tabako produktus, pagal Konstitucijos 29 straipsnį turėtų būti laikomi esančiais vienodoje (panašioje) padėtyje ir kodėl jiems turėtų būti nustatytas vienodas akcizų tarifų dydžio teisinis reguliavimas.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejonę dėl Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalies (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, todėl ši jos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto reikalavimo.

Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai prašymą ištirti, ar Akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-1/2020 ištirti, ar:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis tiek, kiek jose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų įsigaliojimo ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 3 d., 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio 1 punktas (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija), 37 straipsnis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. priimto Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, pagal kurią Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 3 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.,

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 5 d., 2 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. kovo 1 d.,

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 12 d., 3 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija), 7 straipsnio 1 dalies (su 2019 m. gruodžio 12 d. pakeitimu) 6 ir 7 punktai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.,

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2018 m. birželio 28 d., 7 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.,

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 383, 402, 562 straipsniais įstatymo, priimto 2019 m. gruodžio 17 d., 13 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 383 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija);

4) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija).

2. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-1/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui neprieštarauja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 65 straipsnio 1 dalis (2019 m. gruodžio 5 d. redakcija).

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai        Elvyra Baltutytė
                                                               Gintaras Goda
                                                               Vytautas Greičius
                                                               Gediminas Mesonis
                                                               Vytas Milius
                                                               Daiva Petrylaitė
                                                               Dainius Žalimas