Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-45/2019

2020 m. kovo 10 d. Nr. KT43-A-S39/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Daivos Petrylaitės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-45/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) (toliau – Statutas) priedo „Vidaus tarnybos pareigūnų pareiginių algų koeficientai“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. liepos 13 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 12 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėjas prašo ištirti ABTĮ tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą savo iniciatyva surinkti įrodymus, kurie būtini siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat nenustatyta teismo pareiga padėti juos surinkti bylos šaliai. Taigi pareiškėjas kelia legislatyvinės omisijos, t. y. tokios teisinio reguliavimo spragos, kurią draudžia Konstitucija, klausimą.

5.1. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai).

5.2. Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ yra nustatyta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (80 straipsnio 1 dalis); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 straipsnio 4 dalis); prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (10 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šias ABTĮ nuostatas administraciniame procese yra įtvirtintas aktyvaus teismo principas (žr., pvz., 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017, 2018 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-822/2018).

5.3. Taigi ABTĮ, inter alia jo 10 straipsnio 1 dalyje, 56 straipsnio 4 dalyje ir 80 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, administracinis teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, prireikus proceso šalių ar savo iniciatyva išreikalauti įrodymus.

5.4. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ yra įtvirtintas minėtas su įrodymų išreikalavimu susijęs teisinis reguliavimas, konstatuotina, jog ABTĮ nėra pareiškėjo preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri, kaip minėta, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.

5.5. Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, jog prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui ir negali būti priimtas nagrinėti (Konstitucinio Teismo 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai).

5.6. Paminėtina ir tai, kad, taikydamas ABTĮ 10 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 4 dalį ir 80 straipsnio 1 dalį, dėl įrodymų išreikalavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. KT49-A-S36/2019, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. KT57-A-S43/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019).

5.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.8. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Statuto priedas „Vidaus tarnybos pareigūnų pareiginių algų koeficientai“ tiek, kiek, pasak pareiškėjo, nuo 2016 m. sausio 1  d. specialisto ir tyrėjo pareigybės išskirtos į skirtingas pareigybių grupes, ir Įstatymo 3 straipsnis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nenumatyta galimybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. specialisto pareigas ėjusiam asmeniui be konkursų, atrankų ar kitų papildomų sąlygų užimti tyrėjo pareigas. Pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiamos tuo, kad, pasak jo, specialisto ir tyrėjo pareigos yra lygiavertės ir kad atleidžiant pareigūną iš specialisto pareigų turėjo būti numatyta galimybė jam pasiūlyti tyrėjo pareigas.

6.1. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą sieja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. liepos 13 d. įsakymu, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu, t. y. kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Statuto 66 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad lygiavertės pareigos – tai pačiai pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

Pažymėtina ir tai, kad nors pagal ginčijamą Statuto priedą specialisto ir tyrėjo pareigybės yra priskirtos skirtingoms pareigybių grupėms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, priimtoje byloje pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, aiškindamas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, pažymėjo, kad darbdavys neprivalo pareigūnui siūlyti tokių pareigų, kurioms nustatyti specialieji reikalavimai ir yra žinoma, kad pareigūnas tokių specialiųjų reikalavimų neatitinka.

Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisės aktais gali būti nustatyti specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje.

6.2. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinių teismų sprendimų, priimtų pareiškėjo atžvilgiu, jis neatitiko tyrėjo pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad net jeigu pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą specialisto ir tyrėjo pareigybės būtų lygiavertės, pareiškėjui negalėtų būti pasiūlytos tyrėjo pareigos, nes, kaip konstatuota minėtuose administracinių teismų sprendimuose, jis neatitiko specialiųjų šioms pareigoms keliamų reikalavimų. Taigi ne ginčijamas teisinis reguliavimas tiek, kiek nurodo pareiškėjas, buvo pagrindas priimti sprendimą, galėjusį pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

6.3. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT62-A-S48/2019, 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT10-A-S10/2020).

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-45/2019.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Dainius Žalimas