Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMŲ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

2020 m. kovo 3 d. Nr. KT40-S37/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-23/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas Seimo narių grupės prašymas ištirti:

– „ar 2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 (TAR, i. k. 2015-18860) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 str. 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką“;

– „ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 88 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems į Lietuvos Respublikos Seimo narius, neprieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d., 34 str. 2 d., 29 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

2. Pareiškėja Seimo narių grupė prašo Konstitucinį Teismą ištirti:

2015 m. lapkričio 19 d. priimto Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo (toliau – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas) atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką;

Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 13 punkto (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 88 straipsnio 2 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

3.1. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.

3.2. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

3.3. Reikalavimai prašymams ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį (aiškiai nurodyti teisinius motyvus) mutatis mutandis taikytini ir tais atvejais, kai ginčijama atitiktis Konstitucijai pagal priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

II

4. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti inter alia Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.

5. Pareiškėjos prašymo kontekste paminėtinos tokios ginčijamo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo parengimo ir priėmimo aplinkybės:

2015 m. balandžio 23 d. Seime buvo registruotas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2994, kuriuo, kaip matyti iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto, siekta, be kita ko, įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir suvienodinti Seimo rinkimų įstatymo nuostatas su kitų rinkimų įstatymų nuostatomis: nustatyti reikalavimą rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją, įtvirtinti kandidatų sąrašus turinčių paremti rinkėjų parašų skaičių, nustatyti, kas negali būti renkamas Seimo nariu, nustatyti, kad rinkimų užstatas grąžinamas tik nesant pažeidimų, apibrėžti, kas yra laikoma jungtiniu partijų sąrašu, išsamiau reglamentuoti rinkimų stebėtojo pažymėjimo išdavimą tarptautiniams rinkimų stebėtojams, reguliuoti kai kurių rinkimų klausimų tvarkymą elektroninių ryšių priemonėmis;

2015 m. gegužės 12 d. Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2994(2) buvo pateiktas Seimo posėdyje, kuriame nuspręsta minėtą įstatymo projektą grąžinti tobulinti (Seimo VI (pavasario) sesijos rytinio posėdžio Nr. 242 stenograma);

2015 m. spalio 15 d. Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2994(3) pateiktas Seimo posėdžiui, kuriame nuspręsta jį svarstyti 2015 m. lapkričio 19 d. (Seimo VII (rudens) sesijos vakarinio posėdžio Nr. 283 stenograma);

2015 m. lapkričio 12 d. Seime buvo registruotas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3777, kuriuo siūlyta nustatyti, kad savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Seimo nariu, netenka turėto savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato; šis įstatymo projektas buvo įtrauktas į Seimo 2015 m. lapkričio 17 d. rytinio posėdžio darbotvarkę (Seimo 2015 m. lapkričio 17 d. rytinio posėdžio Nr. 292 darbotvarkės r-2 klausimas), tačiau Seimo posėdžiui nebuvo pateiktas (Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 292 stenograma);

2015 m. lapkričio 18 d. registruotas Seimo narės Rimos Baškienės pasiūlymas Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2994(4) (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas), kuriuo pasiūlyta Seimo rinkimų įstatymą papildyti 931 straipsniu ir nustatyti analogiško turinio teisinį reguliavimą, kaip siūlytame nustatyti Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 931 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-3777, kuris, kaip minėta, nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui;

Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo įtrauktas į Seimo 2015 m. lapkričio 19 d. rytinio posėdžio darbotvarkę (Seimo 2015 m. lapkričio 19 d. rytinio posėdžio Nr. 292 darbotvarkės 1-16 klausimas);

2015 m. lapkričio 19 d. Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas apsvarstytas, inter alia pritarta Seimo narės R. Baškienės pasiūlymui, ir priimtas ypatingos skubos tvarka (Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 294 stenograma).

6. Pareiškėjos prašyme nurodoma, kad ginčijamas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas nesilaikant Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros inter alia dėl to, kad, prieš svarstant po pateikimo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Seimo posėdyje, buvo pateiktas Seimo narės pasiūlymas jį papildyti tokiu teisiniu reguliavimu, kurį siūlyta nustatyti anksčiau užregistruotame Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 931 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-3777, nepateiktame tame Seimo posėdyje, į kurio darbotvarkę jis buvo įtrauktas.

Taigi, pareiškėjos nuomone, buvo praleista viena įstatymų leidybos procedūros stadija – įstatymo projekto pateikimas Seimo posėdyje, reglamentuojama Seimo statuto V dalies dvidešimtajame skirsnyje, o įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinta ne atskiros stadijos – įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdžiui – metu, bet įstatymo projekto svarstymo po pateikimo Seimo posėdyje metu.

6.1. Remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pareiškėja pažymi, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas yra savarankiška įstatymų leidybos proceso stadija, kurios negalima praleisti. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas yra būtina įstatymų leidybos proceso stadija. Pasiūlymų teikimas svarstomam įstatymo projektui nėra tapatus įstatymų leidybos iniciatyvos teisei teikiant pačius įstatymų projektus. Seime svarstomo įstatymo projekto pataisomis, pasiūlymais, pastabomis dėl jo siekiama tobulinti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų užregistruotą įstatymo projektą, o ne nustatyti platesnės apimties teisinį reguliavimą, nei būtina įstatymo projekto tikslams pasiekti. Priešingas aiškinimas, pasak pareiškėjos, lemtų tai, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės neturintys subjektai galėtų pasiūlyti naują teisinį reguliavimą, kuris galėtų net paneigti iniciatorių siektus tikslus, arba įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai naujas teisės normas, nesusijusias su projekto tikslais, galėtų pasiūlyti net po įstatymo projekto svarstymo Seime ir taip išvengti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo ir įstatymo projekto svarstymo stadijų.

6.2. Konstatuotina, kad ši pareiškėjos prašymo dalis yra pagrįsta teisiniais argumentais. Taigi pareiškėjos prašymas ištirti, ar Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui, atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimus ir yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

7. Pareiškėjos prašyme taip pat nurodoma, kad priimant Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą buvo padaryta kitų teisės akto priėmimo procedūros pažeidimų:

2015 m. lapkričio 18 d. registruotas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pasiūlymas, kurio turinys analogiškas anksčiau registruoto kito įstatymo projekto turiniui, tą pačią dieną buvo apsvarstytas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, nors viešai skelbtame minėto komiteto darbotvarkės projekte tokio klausimo svarstyti nebuvo numatyta, be to, pasak pareiškėjos, šis komitetas galėjo svarstyti tik tuos pasiūlymus, kurie Seimo posėdžių sekretoriate užregistruoti ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki Seimo posėdžio, kuriame numatyta svarstyti įstatymo projektą, pradžios;

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetui pritarus minėtam pasiūlymui, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir naujasis pasiūlymas kitą dieną Seimo posėdyje buvo apsvarstytas ir priimtas ypatingos skubos tvarka; Seimo posėdyje nebuvo balsuojama dėl sutikimo įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka, tik, kaip matyti iš posėdžio stenogramos, pasitikslinta, ar nereikia balsuoti, ir sutarta, kad balsavimo nebus; motyvai, kurie pateikti pagrindžiant poreikį svarstomą įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka, nėra tie konstituciškai pagrįsti atvejai, kurie nurodyti Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarime;

nors nuo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pradžios Seimo posėdyje iki jo priėmimo ir buvo praėjusios 3 valandos, kaip reikalaujama pagal Seimo statuto 164 straipsnio 4 dalį, tačiau nebuvo padaryta realios pertraukos, per kurią įstatymo projekto tekstas būtų buvęs suredaguotas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamente, Teisės departamentas būtų pateikęs išvadas, per tą pertrauką galėjo būti teikiamos pataisos.

7.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog tik nustačius, kad Seimo statuto pažeidimas vertintinas kaip esminis įstatymų leidybos procedūros pažeidimas, konstatuotina, kad buvo pažeista ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (inter alia 2005 m. sausio 19 d., 2008 m. vasario 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Kitaip tariant, tik esminiai Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai reiškia, jog yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (inter alia 2008 m. vasario 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

Pareiškėja savo prašyme nevertina šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų ir nepaaiškina, kodėl jos nurodyti minėti įstatymų leidybos procedūros pažeidimai turėtų būti vertinami kaip esminiai.

7.2. Kaip minėta, pareiškėja ginčija Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką inter alia dėl to, kad šis įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, nors tai nebuvo išskirtinai konstituciškai pagrįstas atvejis, kaip tai yra nurodyta Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarime.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime pažymėjo, jog tai, kad Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, savaime negali būti pagrindas ginčyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje priimtų, taikant Seimo statute nustatytą svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą, įstatymų ir kitų Seimo aktų atitiktį Konstitucijai vien dėl to, kad minėta svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra buvo taikyta ne išskirtiniu konstituciškai pagrįstu atveju, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad, atsižvelgiant į konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvus, inter alia į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo reikalavimus, taip pat į konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą ir teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpciją, vykdant konstitucinį teisingumą ir užtikrinant konstitucinį teisėtumą Konstituciniam Teismui priimant nutarimus nagrinėjamose bylose negali būti pažeistas teisinės sistemos stabilumas, pakirstas teisinių santykių subjektų pasitikėjimas valstybėje priimtais teisės aktais (2019 m. balandžio 16 d. nutarimas).

Pareiškėjos prašymas ištirti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tuo aspektu, kad šis įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, nenurodant šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų, Konstituciniame Teisme gautas po minėto Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo viešo paskelbimo. Pareiškėja prašyme nepateikia teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į minėtas Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo nuostatas, Konstitucinis Teismas būtent šiuo atveju turėtų tirti, ar Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką dėl to, kad jo priėmimui buvo taikyta ypatingos skubos tvarka.

7.3. Konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos abejones dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, šio įstatymo projektas buvo netinkamai apsvarstytas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, taip pat kad šis įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka, tad ši jos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto reikalavimo.

Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

7.4. Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei nurodytą prašymo dalį dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad:

pareiškėjos prašymas ištirti, ar Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui, yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme;

pareiškėjos prašymas ištirti, ar Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, šio įstatymo projektas buvo netinkamai apsvarstytas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, taip pat kad šis įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka, grąžintinas pareiškėjai.

III

9. Kaip minėta, pareiškėja taip pat abejoja, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija);

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą;

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 13 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 88 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems į Seimo narius.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo 2020 m. sausio 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnis, kurio kai kurias nuostatas ginčija pareiškėja, buvo išdėstytas nauja redakcija, tačiau jame įtvirtintas teisinis reguliavimas pareiškėjos ginčijamu aspektu nepakito.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 13 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 88 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems į Seimo narius, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalis tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems į Seimo narius.

9.1. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji minėtų rinkimų įstatymų nuostatų atitiktimi Konstitucijai abejoja tiek, kiek pagal jas Europos Parlamento narį, savivaldybės tarybos narį ar savivaldybės tarybos narį – merą išrinkus Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Taigi asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, automatiškai netenka Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos nario – mero mandato.

9.2. Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad pagal ginčijamas rinkimų įstatymų nuostatas tik Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas einantys asmenys automatiškai netenka savo eitų pareigų. Kitiems asmenims, kurių einamos pareigos taip pat nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, yra suteikta galimybė patiems atsisakyti pareigų, nesuderinamų su Seimo nario pareigomis, arba, jų neatsisakius, neprisiekti. Neprisiekęs asmuo netektų Seimo nario mandato, bet neprarastų eitų pareigų. Ir atvirkščiai – Seimo narį išrinkus į pareigas, nesuderinamas su Seimo nario mandatu, jam išlieka galimybė pasirinkti, kurias pareigas jis norės eiti ateityje. Savivaldybės tarybos narį išrinkus Europos Parlamento nariu, jo įgaliojimai prieš terminą nenutrūktų, toks asmuo galėtų pasirinkti, kurių pareigų atsisakyti, o jei minėtas asmuo būtų išrinktas į Seimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažintų nutrūkusiais prieš terminą. Taigi į Seimą išrinktam asmeniui neleidžiama apsispręsti, kurių nesuderinamų pareigų atsisakyti.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktasis Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Seimo nario teisių įgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktasis Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje. Todėl nėra teisiškai pagrįstų priežasčių riboti kitų tuo metu to asmens turimų įgaliojimų.

Taigi, pareiškėjos manymu, ginčijamu rinkimų įstatymuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ribojama konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ir taip yra pažeidžiama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, taip pat pažeidžiami asmenų lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, konstitucinis teisinės valstybės principas.

9.3. Pasak pareiškėjos, pagal Konstituciją rinkimų įstatymais reguliuojant rinkimų santykius, asmeniui, kuris gali būti renkamas, turi būti nustatyti tik konstituciškai pagrįsti reikalavimai (sąlygos). Toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui, išrinktam Seimo nariu, nesuteikiama teisės apsispręsti dėl Seimo nario mandato atsisakymo, jei jis tuo metu turi Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero mandatą, pareiškėjos nuomone, yra konstituciškai nepagrįstas, todėl prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9.4. Konstatuotina, kad ši pareiškėjos prašymo dalis yra pagrįsta teisiniais argumentais. Ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Konstituciniame Teisme priimtinas nagrinėti pareiškėjos prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalis tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems į Seimo narius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1, 2 dalimis, 28 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-23/2019 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas iš esmės kitokiu teisiniu reguliavimu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 931 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalis tiek, kiek ji netaikoma savivaldybės tarybos nariams, išrinktiems į Lietuvos Respublikos Seimo narius.

2. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-23/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, šio įstatymo projektas buvo netinkamai apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, taip pat kad šis įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė
                                                                     Gintaras Goda
                                                                    Vytautas Greičius
                                                                    Danutė Jočienė
                                                                    Gediminas Mesonis
                                                                    Vytas Milius
                                                                    Daiva Petrylaitė
                                                                    Janina Stripeikienė
                                                                    Dainius Žalimas