Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 99 „DĖL KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ PAJAMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 M. SPALIO 16 D. NUTARIMO NR. 1038 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 99 „DĖL KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ PAJAMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2020 m. vasario 27 d. Nr. KT39-S36/2020
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-25/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas Seimo narių grupės prašymas ištirti:

– „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (paskelbta TAR, 2019-10-17, Nr. 16481) atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktams, 5 straipsnio 2 ir 4 dalims, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai pagal priėmimo tvarką“;

– „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5 papunkčio atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir konstituciniam valdžios padalijimo principui pagal reguliavimo apimtį ir formą“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

2. Pareiškėja prašo ištirti, ar konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai (2017 m. birželio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3–5 punktams, 5 straipsnio 2, 4 dalims, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas), taip pat ar konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams neprieštarauja Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas) 2.5 papunktis (2019 m. spalio 16 d. redakcija).

3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos teisinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti ne tik konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys, punktai), kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys, punktai), bet ir teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia 2010 m. kovo 19 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimai).

Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2019 m. kovo 21 d. sprendimai).

Reikalavimai aiškiai išdėstyti ir teisiniais argumentais pagrįsti pareiškėjo poziciją dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai taikytini ir tais atvejais, kai teisės aktai yra ginčijami pagal Konstitucijoje nustatytą jų priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (inter alia 2012 m. kovo 5 d., 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. kovo 21 d. sprendimai).

II

4. Pareiškėja prašo ištirti inter alia Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai (2017 m. birželio 6 d. redakcija), Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką.

4.1. Vyriausybė 2019 m. spalio 16 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė inter alia Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktį (2017 m. sausio 11 d. redakcija).

4.2. Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) nustatyta:

Komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65. Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams mokamiems dienpinigiams.“

4.3. Pažymėtina, kad priėmus ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą koeficientas, iš kurio turi būti padauginta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis apskaičiuojant dienpinigių, laikomų komandiruočių į užsienį kompensacijomis, dydį (toliau – koeficientas), buvo padidintas nuo anksčiau nustatytojo 1,3 iki 1,65.

5. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Projektas), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad koeficientas yra didinamas nuo 1,3 iki 1,65, įregistravo 2019 m. spalio 16 d. Vyriausybė pritarė Projektui ir tą pačią dieną priėmė nutarimą Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

5.1. Pareiškėjos teigimu, dėl Projekto, kuriame nustatomas koeficientas yra 1,65, išvadų nepateikė nė viena ministerija, institucija, organizacija ar kiti suinteresuoti asmenys, nes to padaryti nebuvo įmanoma – Projektas buvo užregistruotas ir priimtas Vyriausybės posėdyje tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 16 d. Suinteresuotos institucijos ir kiti asmenys neturėjo nė vienos dienos savo pastaboms dėl konkretaus 1,65 dydžio koeficiento pateikti, o koeficiento dydis yra esminė ir svarbiausia ginčijamo teisinio reguliavimo dalis, turinti įtakos darbdavių ir darbuotojų teisėms ir interesams.

Taigi, pasak pareiškėjos, Vyriausybė, 2019 m. spalio 16 d. nutarimu padidindama koeficientą, padidino darbo užmokesčio ribą, nuo kurios priklauso darbuotojo gaunamų dienpinigių apmokestinimas. Tai reiškia, jog darbdaviai, siekdami, kad visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turės nustatyti ne mažesnį kaip 1 002 eurų (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį arba ne mažesnį kaip 6,14 euro (neatskaičius mokesčių) valandinį atlygį (pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytą minimaliąją mėnesinę algą).

5.2. Pareiškėja nurodo, kad koeficiento keitimo klausimas (tačiau tik dėl krovininio kelių transporto sektoriuje dirbantiems darbuotojams taikytino koeficiento) Vyriausybės siūlymu pirmiausia buvo iškeltas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje (toliau – Trišalė taryba). Nei 2019 m. birželio 25 d., nei 2019 m. rugpjūčio 27 d., nei kituose Trišalės tarybos posėdžiuose šis klausimas dėl vykstančių kolektyvinių derybų ir iš Lietuvos banko laukiamos informacijos, susijusios su koeficiento skaičiavimu, nebuvo svarstytas.

Pareiškėjos manymu, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 dalies (2017 m. birželio 6 d. redakcija) nuostatos, kad Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse ir dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis, reiškia, kad Vyriausybės įgaliojimų darbo santykių reglamentavimo srityje įgyvendinimą saisto Vyriausybės pareiga atsakingai laikytis socialinio dialogo ir trišalio bendradarbiavimo, kuris su socialiniais partneriais turi veiksmingai (prireikus – keliais etapais) vykti ne tiek Vyriausybės įstatyme numatytuose Vyriausybės pasitarimuose, kiek Darbo kodekse nurodytoje Trišalėje taryboje.

Pareiškėja nurodo, jog 2005 m. birželio 13 d. Vyriausybė ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos pasirašė susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Vyriausybė ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos susitaria trišaliu principu rengti ir derinti teisės aktų projektus, aktualiausias problemas svarstyti Trišalėje taryboje, vadovautis savo veikloje trišaliais susitarimais ir sprendimais, o Vyriausybė įsipareigoja priimti nutarimus aktualiais ekonomikos, užimtumo, darbo ir socialiniais klausimais tik juos išnagrinėjus šalių pageidavimu Trišalėje taryboje. Vyriausybė, nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, pareiškėjos teigimu, šio susitarimo nesilaikė.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad netinkamas Projekto derinimas Trišalėje taryboje yra pagrindas pripažinti tokį išskirtiniu būtinumu nepateisintą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo priėmimą prieštaraujančiu Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės (teisinio tikrumo ir teisinio saugumo aspektu), atsakingo valdymo principams.

5.3. Pagal Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 29 d. redakcija) Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą.

Vyriausybės darbo reglamente nustatyta:

vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsniu, su visuomene paprastai konsultuojamasi teisėkūros iniciatyvos pareiškimo stadijoje, sudarant sąlygas suinteresuotiems asmenims (fiziniams asmenims, asociacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems subjektams), kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks ar gali paveikti numatomas reguliavimas (toliau – suinteresuoti asmenys), pateikti pastabas ir pasiūlymus; konsultacijos su visuomene gali būti skelbiamos ir (arba) vykdomos ir portalo „Mano vyriausybė“ interneto svetainėje „E. pilietis“ (121 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija));

suinteresuotų asmenų pastaboms ir pasiūlymams dėl teisės aktų projektų pateikti turi būti numatytas ne trumpesnis nei 10 darbo dienų terminas (271 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija));

teisės aktų projektai rengiami vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatomis (16 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija));

teisės akto rengėjas turi užtikrinti tinkamą teikiamo Vyriausybei teisės akto projekto parengimą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, konsultavimąsi su visuomene, Vyriausybės priimtuose teisės aktuose nustatytų terminų laikymąsi (17 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija));

parengti teisės aktų projektai teikiami derinti Vyriausybės darbo reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms per TAIS; teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms paprastai teikiami derinti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei dienos (18 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija));

dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų (25 punktas (2019 m. gegužės 22 d. redakcija)).

Pareiškėja taip pat nurodo, kad buvo pažeistas Vyriausybės darbo reglamento III skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas reikalavimas Vyriausybei pateiktą teisės akto projektą įvertinti Vyriausybės kanceliarijoje.

Pareiškėjos manymu, Vyriausybės teisės aktų projektų rengimas elektroniniu būdu TAIS turi būti toks, kad būtų sudarytos ne menamos, fiktyvios, o realios galimybės dalyvauti suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms, joms teikti savo išvadas, taip pat sąlygos visuomenei dalyvauti ir teikti pasiūlymus dėl teisės aktų projektų. Tai gali būti užtikrinta tik jeigu Vyriausybės nutarimo projektas paskelbiamas TAIS likus ne kelioms valandoms iki jo priėmimo, bet protingam terminui.

Pareiškėja teigia, jog priimant Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą nebuvo laikomasi principo, kad teisėkūros veiksmai turi būti atliekami per protingus terminus – visuomenei, kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su parengtu Projektu, pateikti savo išvadas, pasiūlymus, nes Projektas 2019 m. spalio 16 d. Vyriausybės buvo apsvarstytas ir priimtas per kelias valandas nuo jo paskelbimo TAIS. Taigi buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros atvirumo, skaidrumo, efektyvumo principai (3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai), 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konsultavimosi su visuomene reikalavimas, 9 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teisės akto projektas rengiamas vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais.

5.4. Pasak pareiškėjos, nurodyti teisės aktuose nustatytų Vyriausybės nutarimų priėmimui taikomų procedūrinių reikalavimų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą, yra esminiai, šiurkštūs, nesilaikant šių reikalavimų yra pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, o teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo, socialinio dialogo reikalavimų nesilaikymas priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą reiškia, kad yra pažeistas atsakingo valdymo principas.

6. Konstatuotina, kad šioje pareiškėjos prašymo dalyje yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jos abejonę dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitikties konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai (2017 m. birželio 6 d. redakcija), Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai pagal priėmimo tvarką.

Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtina.

III

7. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 5 straipsnio 2, 4 dalims.

7.1. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta:

2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

<...>

3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų;“.

Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme nepateikė jokių teisinių argumentų dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo prieštaravimo šiam Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principui, nenurodo, kokios asmens teisės ir laisvės, teisėti interesai, įtvirtinti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą buvo pažeisti.

7.2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio „Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai“ 2 dalyje nustatyta:

Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama:

1) teisėkūros iniciatyvos;

2) teisės aktų projektai;

3) teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai);

4) informacija apie konsultavimąsi su visuomene, įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus;

5) informacija, susijusi su teisinio reguliavimo stebėsena;

6) numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos;

7) kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai, taip pat su teisėkūra susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai ir informacija, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai.“

Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama.

Taigi Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojama, kokie duomenys tvarkomi ir skelbiami TAIS, t. y. reglamentuojamas TAIS turinys, o šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta viena iš TAIS funkcinių galimybių – galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl teisėkūros iniciatyvų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama.

Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme nepaaiškina, kaip konkrečiai Vyriausybei priimant ginčijamą Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą buvo pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2, 4 dalys, reglamentuojančios TAIS turinį ir funkcines galimybes, taigi nepateikia teisinių argumentų dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo prieštaravimo šioms Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms.

IV

8. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktis (2019 m. spalio 16 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

8.1. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas, kurio 2.5 papunktį (2019 m. spalio 16 d. redakcija) ginčija pareiškėja, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra inter alia kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose, ir Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

8.1.1. Minėta, kad ginčijamame Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) nustatyta: „Komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65. Šio punkto nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams mokamiems dienpinigiams.“

Taigi ginčijamame Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) yra reglamentuojama, kokia tvarka apskaičiuojami dienpinigiai, laikomi komandiruočių į užsienį kompensacijomis, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms.

8.1.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėja prašyme nurodo, kad koeficiento, kurį taikant apskaičiuojamas komandiruočių sąnaudų leistinas atskaitymas iš pajamų, dydžio nustatymas priskirtinas išimtinei įstatymų leidėjo kompetencijai, nes ginčijamu Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu esmingai įsiterpiama į mokestinių santykių, reglamentuojamų inter alia Pelno mokesčio įstatymu, sritį, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia ir nepaaiškina, kodėl ginčijamame Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktyje (2019 m. spalio 16 d. redakcija) nustatyti komandiruočių į užsienį kompensacijų dydžių apribojimai yra taikomi apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną pagal Pelno mokesčio įstatymą.

8.2. Teigdama, kad ginčijamas Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunktis (2019 m. spalio 16 d. redakcija) prieštarauja konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams, pareiškėja nurodo, kad nustatyti koeficiento dydį pagal Konstituciją priskirtina išimtinei įstatymų leidėjo, o ne vykdomosios valdžios kompetencijai.

8.3. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai); mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka gali būti nustatoma ir poįstatyminiais aktais (inter alia 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

Pažymėtina, jog pareiškėja prašyme pateikia bendro pobūdžio teiginį, kad koeficiento dydis yra esminis mokestinių santykių reglamentavimo klausimas, kuris pagal Konstituciją priskirtinas išimtinei įstatymų leidėjo kompetencijai. Pareiškėja prašyme cituoja kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su teisės aktų hierarchija, teisės akto formos nesilaikymo padariniais, valstybės valdžios institucijų įgaliojimais, reikalavimais žmogaus teisių ir laisvių turinį apibrėžiančiam, jų įgyvendinimo garantijas ir ribojimus įtvirtinančiam teisiniam reguliavimui, tačiau ji nepagrindžia, kodėl koeficiento dydis laikytinas esminiu mokesčio elementu, kuris pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną turi būti nustatomas įstatymu.

8.4. Pareiškėja taip pat nepaaiškina, kodėl ginčijamo Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunkčio (2019 m. spalio 16 d. redakcija), kuriame nustatyta, kokia tvarka apskaičiuojami dienpinigiai, laikomi komandiruočių į užsienį kompensacijomis, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms, negalima laikyti nustatančiu mokesčių įstatymų (šiuo atveju – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo) įgyvendinimo tvarkos teisinį reguliavimą.

9. Konstatuotina, kad pareiškėja nepateikia teisinių argumentų dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 5 straipsnio 2, 4 dalims pagal priėmimo tvarką, taip pat dėl Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunkčio (2019 m. spalio 16 d. redakcija) atitikties konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Taigi nurodyta pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų.

Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 5 straipsnio 2, 4 dalims pagal priėmimo tvarką, taip pat Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo 2.5 papunkčio (2019 m. spalio 16 d. redakcija) atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-25/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal priėmimo tvarką neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 185 straipsnio 9 daliai (2017 m. birželio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 daliai (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktams, 7 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai.

2. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-25/2019 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 5 straipsnio 2, 4 dalims;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ 2.5 papunktis (2019 m. spalio 16 d. redakcija) neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas